Savo naujagimius Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje pagimdžiusios mamos turėtų prisiminti bendrosios praktikos slaugytoją Gintarę Olberkienę ir akušerę Dainą Skirmantienę, kurios šioje gydymo įstaigoje teikia pagalbą mamoms žindymo klausimais. Abi moterys sako, kad žindymas – pirmas bendras, intymus ir labai svarbus, mamos ir vaikelio patyrimas. Visgi kiekviena mama renkasi vaikelio maitinimo formą ir pati žino, kas geriausia jai ir jos mažyliui. Gintarės ir Dainos tikslas – padėti kiekvienai moteriai mokantis žindymo meno, o nusprendusioms pačioms nežindyti, medikės papasakoja apie galimas kūno reakcijas, pataria, kaip elgtis, kad naujagimiui būtų užtikrinta pilnavertė mityba. „Stengiamės, kad mamos išvažiuotų iš ligoninės drąsesnės, pasitikinčios savimi ir savo kūnu. Norime, kad neliktų baimių nepriklausomai nuo to, kokį vaikelio maitinimo kelią pasirinks mama“, – mintimis dalijasi Gintarė ir Daina.
Kas lemia žindymo sudėtingumą arba kaip tik – lengvumą?
Daina. Žindymas visais laikais buvo toks pats – jis niekaip specifiškai nepakito iki šių dienų. Tad tai natūralus prigimtinis procesas. Iš žmogaus fiziologijos pusės, sudėtingumą gali lemti moters krūtis ir nepakankamai išreikštas spenelis, netinkama vaikelio maitinimo technika, žinių trūkumas. Kartais maitinimo problema būna susijusi su trumpu kūdikio liežuvio pasaitėliu. Tada rekomenduojame mamai pasikonsultuoti su specialistu. Nors dėl pasaitėlio nuomonių yra daug. Pačios pastebime, kad kartais jis apsunkina žindymą, o kartais ne. Tačiau visa tai tikrai išsprendžiama.
Gintarė. Stebėdama tik ką pagimdžiusias mamas pastebiu vieną labai svarbų dalyką – savimi pasitikėjimo trūkumą ir čia jau kalbame apie žmogaus psichologiją. Manau, tai pagrindas. Mama ir vaikelis ilgai bus viena komanda ir esant norui žindyti tikrai gali bet kuri moteris. Mėgstu sakyti, kad, jei mintyse ir širdyje kažkas užspausta – tai blokuojamas gali būti pieno tekėjimo ir pieno atleidimo refleksas. Pieno yra, bet atiduoti vaikui, mamos organizmui yra sunku.
Kokią naudą natūralus maitinimas suteikia vaikui ir net pačiai mamai?
Gintarė. Žindymas yra sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos pienas yra nepakeičiamas ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Motinos pienas kūdikiui užtikrina organizmo augimą ir apsaugą nuo infekcijų, motinos piene yra per 400 šimtus maistingųjų medžiagų – baltymų, aminorūgščių, imunoglobulino, riebalų, rūgščių, lipidų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų, probiotikų, žindymas padeda formuotis taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų susidarymui. Mamos pienas mažina alerginių ligų riziką, o tai labai aktualu mūsų visuomenei, nes pačios mamos dažnai pačios turi tam tikras alergijas.
Žindanti mama su vaikeliu praleidžia daugiau laiko, kuriasi stiprus fizinis ir emocinis ryšys. Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau atsistato po gimdymo, sparčiau susinormalizuoja hormonų pusiausvyra. Moksliniai tyrimai rodo, kad pačios mažylius maitinančios mamos rečiau serga krūties, kiaušidžių, gimdos kaklelio ar gimdos vėžiu.
Kaip pasiruošti žindymui?
Daina. Galbūt atsakysiu nekonkrečiai, bet pasiruošimas yra sąlyginis dalykas – pasiruošti ir galima ir ne. Žinoma, kad būtina domėtis ir pačiu nėštumu apskritai ir neišvengiamai paliesite ir žindymo temą. Teorinės žinios svarbios. Tačiau tikrai nemanau, kad reikalingas kažkoks ypatingas pasiruošimas. Per nėštumą patariu apsispręsti, kaip mama pasirinks vaikelį maitinti, ar priimtinas bus žindymas. Yra labai jautrių moterų, tikrai tą matome. Žindymas joms sukelia neigiamus jausmus, moteris kankinasi. Tai nėra ta pozicija iš kurios derėtų eiti į žindymą.
Gintarė. Manau, kad jei įmanoma, reikia stengtis išvengti nuostatų. Pasikliauti savo kūnu ir bent pabandyti eiti tuo keliu. Žinote, net jei moteris yra apsisprendusi nežindyti, aš vistiek paprašau mamos bent kartą tą padaryti – prisidėti vaikelį žindymui, kad tas sprendimas būtų teisingai priimtas pabandžius ir realiai suvokus, ką reiškia žindyti, ar tai jai priimtina ar ne. Tikrai žinau daugybę atvejų, kai mama dvejojo, galvojo nežindyti, bet pabandė ir viskas pasikeitė.
Dėl kokių priežasčių kinta motinos pieno kiekis? Pieno dingimas žindančiai moteriai – mitas ar tiesa?
Daina. Mamos pienas be jokios priežasties tiesiog imti ir dingti negali, jeigu ji žindo reguliariai ir taisyklingai. Jei pieno mažėja – tam yra priežastys. Pavyzdžiui, gali būti, kad moteris nepasitiki savimi, patiria psichologinę įtampą – atsiranda įspūdis, kad pienelio trūksta, palaipsniui jo mažėja. Kitas momentas – netaisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis. Jis žinda labai trumpai, neišžinda pieno, todėl jo ima mažėti, krūtis visada lieka perpildyta ir organizmui atrodo, kad pieno užtenka, jo gaminti nereikia. Organizmas labai protingas. Naktinio žindymo nebuvimas irgi labai svarbus faktorius. Jeigu dieną vaikelį žindome, o naktį ne, vadinasi, mamos organizmas galvoja, kad pienuko reikia mažiau – jo gamyba mamos organizme natūraliai mažėja.
Moters mityba žindymo metu – kas lemia motinos pieno gamybą?
Daina. Tik vaikelio žindymas skatina gamintis pienuką, reguliuoja jo kiekį. Iš vyresnės kartos moterų, mamų ir močiučių, girdėjome patarimus, ką reikėtų valgyti norint paskatinti pieno gamybą. Riešutai, chalva ir kakava buvo įtraukta į tą asortimentą – tai šiek tiek kelia šypseną. Produktų įvairovė tokios tiesioginės įtakos pieno gamybai neturi, ypač, kai kalba eina apie mamos pieno kiekį – trūkumą ar perteklių. Žinoma, svarbu skysčiai ir visavertė mityba – tai aktualu bet kuriam žmogui. Mama dėl savęs valgo, kad būtų stipri, turėtų energijos. Prisiminkime į įvairius žmonijos laikotarpius, kada patyrėme marus, karus, siautė ligos, kas atneša didžiulį nepriteklių – juk net tada moterys kūdikius išmaitindavo.
Ar gali mamos pienas vaikui būti per liesas, per riebus, netinkamas?
Diana. Mamos pienukas tekėjimo pradžioje visada būna liesesnis – lengvesnės konsistencijos. Tam, kad vaikelis atsigertų – numalšintų troškulį. Juk pradžioje jis negauna jokių papildomų skysčių. Todėl mamoms akcentuojame, kad žindytų vaikelį bent apie 20 min. prie vienos krūties, kad vaikelis pradžioje numalšintų troškulį, o jau galinis pienukas atiteka riebesnis. Tai tarsi tas antras patiekalas – jo funkcija pamaitinti vaikelį, suteikti sotumo jausmą, nuo jo priaugama svorio. Mamos pienas yra būtent toks, kokio jo reikia vaikeliui. Tik labai specifiniais atvejais mamos pienas vaikeliui gali būti netinkamas.
Neišnešiotų kūdikių žindymas – ką svarbu žinoti?
Gintarė. Iš tiesų juokaudamos neišnešiotukų mamų pieną vadiname aukso vertės – tas pienelis tikrai gyvybiškai svarbus. Pieno sudėtis unikalesnė, su daugiau maistingų medžiagų.
Būna, kai dėl sveikatos sutrikimų mažyliai nuo mamos atskiriami, patenka į mūsų Naujagimių skyrių, nes jiems reikalinga intensyvi pagalba. Ir čia dažnai būna, kai vaikelis fiziškai nepajėgia to pienuko traukti, bet ir tai nereiškia, kad žindymui galas ir žindyti mamai nepavyks. Tiesiog galimai bus etapas, kai mama pati turės nusitraukti pieną, stimuliuoti krūtis, masažuoti ir parodyti savo organizmui, kad pienuko gamyba yra reikalinga, iki kol pats vaikelis tą pienuką galės pasiimti.
Skausmas žindant – dėl ko jis atsiranda ir kada sunerimti?
Daina. Skausmą dažniausiai lemia neteisingas kūdikio pridėjimas prie krūties. Tarkime, jeigu vaikelis paėmęs tik patį spenelio galiuką, jis su savo dantenomis užgauna ir taip jautrią spenelio odelę. „Nesvarbu pakentėsiu, kad tik valgo“, – dažnai susiduriame ir su tokiu mamų požiūriu ir tai nėra gerai, nes spenelis yra traumuojamas.
Žinoma, reikia suvokti, kad organizmas turi apsiprasti su tuo, kas vyksta kūne. Jautrumas – natūrali organizmo reakcija į naują patirtį. Diskomfortas yra praeinantis, vaikas randa savo techniką, kaip paimti pienuką ir jam ir mamai patogiausiu būdu. Yra ir padedančių priemonių– kompresai, tepaliukai, oro vonios, gaubteliai. Taigi paprastai mama gali jausti vakuumą, suspaudimą, traukimą, bet ne skausmą.
Gintarė. Žindymo metu mama skausmo jausti neturi. Nebent pačioje žindymo pradžioje, iki minutės laiko, jei krūtis jautresnė ir moters kūnas, apskritai, mokosi prie naujos patirties. Lengvas diskomforto jausmas gali kilti vos pradėjus žindyti, kol vaikelis pilnai ir patogiai pasiima krūtį – jo liežuvėlis banguoja, kol spenelis patenka beveik iki gomurio galo. Tada viskas atslūgsta, spenelis nugula į tinkamą padėtį mažylio burnoje, nepatogumo jausmo nebelieka.
Ar atsiradus pieno sąstoviui, susiformavus guzeliams reikia sunerimti ar yra būdų sau padėti be specialistų pagalbos?
Daina. Pagrindinis būdas išvengti pieno sąstovio – reguliarus vaikelio maitinimas. Vaikelis labai gerai reguliuoja pieno kiekį. Jam apetitas auga ir pieno kiekis mamos organizme didėja – toks mamos pieno gaminimosi principas. Save stebėti būtina. Įtarus pieno stazę, galima labai švelniai glostyti krūtį, pamasažuoti nuo pažeistos vietos, čiuopiamo guzelio link spenelio, išmėginti skirtingas žindymo padėtis, kad geriau tekėtų iš įvairių segmentų. Žinoma, jei užčiuopiate rimtesnį guzelio darinį, kyla temperatūra, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.
Gintarė. Svarbus reguliarus žindymas ir naktimis. Pajuokaudamos, bet ir labai rimtai, mamoms sakome, kad naktis ne nuo 21 val. iki 9 val. ryto. Nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto reikėtų dar bent kelis kartus pamaitinti vaikelį ypač pirmomis savaitėmis, kol organizmas pripras, suvoks, kas ir kaip su juo vyksta, nes jis yra po natūralaus, bet vis dėlto sukrėtimo. Taigi keliame ir dėl savęs ir dėl vaiko.
Su kokiais iššūkiais susiduria mama priimdama sprendimą žindyti arba nežindyti vaikelį?
Daina. Nebūsite nei geresnė, nei blogesnė mama pasirinkusi maitinti vaikelį natūraliai ar ne – jūs vis tiek būsite pati geriausia mama savo vaikui. Ligoninėje aš ir Gintarė esame tam, kad kiekvienai mamai pristatytumėme žindymo naudą ir maksimaliai padėtumėme toms mamoms, kurios pačios labai nori žindyti, taip pat konsultuojame mamas, kurios pasirenka kitą maitinimo kelią. Žindymo dėka stiprėja motinos ir kūdikio ryšys, prieraišumas vienas kitam. Tačiau nesame tam, kad primestumėme savo nuomone. Abi su Gintare sakome, kad mama turi pati išjausti, ką daryti, kas jai ir vaikeliui geriausia.
Gintarė. Pastebime kylančią diskusija tarp moterų, o kartais mamos ir viduje labai išgyvena, kad štai „aš nežindau ir gal atrodys, kad myliu vaiką mažiau“. Taip mąstyti klaidinga. Jeigu mama nenori žindyti, ar daro tai per prievartą, tai tikrai žindymas to natūralaus, nuoširdaus ir tikro artumo nesukurs. Negalima moters versti – neigiamos emocijos persiduoda vaikui ir tai yra mamos žlugdymas.
Mamos pienas – nuostabus maisto, energijos, imuniteto šaltinis vaikui, bet nežindanti mama nėra niekuo prastesnė už žindančią. Ir savo praktikoje matau daug pavyzdžių, ir domiuosi priežastimis dėl kurių mamos visgi nesiryžta žindyti. Priežastys yra pačios įvairiausios, dažnai susijusios su trauminėmis patirtimis ir kitais sudėtingais aspektais. Mama neturi būti verčiama. Ją reikia tik palaikyti, žindanti mama nėra geresnė už tą, kuri nežindo.
