Kauniečių Vilmos ir Aurimo šeima Visagine skaičiuoja penktus metus – simboliška, kad jie tapo ir penktąja šeima, atrinkta į Visagine vykusį projektą Šeimų vakarienė. Portalui VERSLI MAMA Marcinkevičiai prisipažįsta miesto dar neperpratę, tad kol kas nedrįsta tvirtai sakyti liksiantys čia visam laikui. Tačiau sutinka: vasarą miestas virsta tikru kurortu.
Visagino ligoninėje 2012 m. rudenį gydytoju pradėjęs dirbti Aurimas kurį laiką bandė derinti gyvenimą tarp naujosios darbovietės ir gimtojo Kauno. Galiausiai atstumai nugalėjo: po metų, prieš pat rugsėjo 1-ąją, į naujuosius namus Visagine atsikėlė ir žmona Vilma bei trys jųdviejų atžalos Nojus (17), Ieva (15) ir Vytautas (10). „Įkurtuves labai gerai atsimenu, nes tarp maišų ir daiktų ieškojau vaikams mokyklinių uniformų“, – juokiasi Vilma.
Tiesa, pirmasis įspūdis naujame mieste nebuvo iš linksmųjų. Atvykėliams iš elegantiška architektūra garsėjančio Kauno akį rėžė pilki ir vienodi daugiabučiai namai, trūko senamiesčiams būdingos dvasios ir įvairovės. Be to, Visaginas buvo projektuotas vadinamuoju 8 minučių principu, kuris reiškia, kad per tiek laiko pėsčiomis iš bet kurios miesto vietos galima pasiekti centrą. Bet, sako Vilma, nuvažiuoji į netoliese esančius Zarasus, Ignaliną, Daugpilį – va tau ir įvairovė. O ir veiklų Visagine tikrai daug ir visokių, tik reikia pačiam pajusti poreikį.
Emigrantais iš Kauno save juokais tebevadinantiems Marcinkevičiams Visagine teko prisiminti ir rusų kalbą. Tačiau per penkerius gyvenimo mieste metus esą pasitaikė gal du atvejai, kai teko sulaukti pastabų, kodėl kalba lietuviškai.
„Kartą optikoje laužydama liežuvį bandžiau paaiškinti, kad vaikui reikia sportui tinkamų akinių, o specialistė man ir sako: „Atleiskite, bet aš suprantu ir moku lietuviškai“, – prisimena linksmą nutikimą. Ir čia pat pabrėžia, kad visaginiečiai labai geranoriški: vyresni dažnai apgailestauja, jog savo laiku neišmoko lietuvių kalbos, bet savo ateitį Lietuvoje regintis vietos jaunimas lietuviškai kalba tikrai gerai.
Pasikeitęs miestas, kalbinė ir kultūrinė aplinka vis dėlto nepakeitė Marcinkevičių šeimos tradicijų. Jos – atsineštos iš savo tėvų namų. O juose pati svarbiausia ir visiems be išimties privaloma šventė tebėra Kūčios. „Sunki tai būdavo diena, – dabar jau šypsodamasis prisimena Aurimas. – Nuo pat ryto valgyti negaudavai, o padirbėti tvarkant namus tekdavo kaip reikiant. Visą tą dieną būdavai toks pusiau alkanas, bet labai nusidirbęs, ir toji vakarienė rodydavosi tikrai šventa.“
Vilma ir Aurimas sutartinai tvirtina: Kūčias ir Kalėdas jų aplinkoje sovietmečiu šventė visi. Garsiai nesigirdavo, bet susirinkusių į mokyklą vaikų kišenės visada būdavo pilnos kūčiukų. Aurimo tėvų šeimoje ant Kūčių stalo kasmet patiekdavo mielinės tešlos virtinukų su džiovintais grybais – tai sena Marcinkevičių tradicija, ateinanti iš giliausių laikų. Panašų patiekalą ruošdavo ir Vilmos mama, tik virtinukus kepdavo aliejuje. Įsiklausydama į šeimos narių nuomonę, Vilma galiausiai perėmė anytos patiekalo variantą.
Po Kūčių vakarienės, pamena Aurimas, močiutė mušdavo kiaušinį į vandens stiklinę ir palikdavo per naktį, o Kalėdų ryte pagal išryškėjusius pavidalus aiškindavo ateitį. Vilma ir Aurimas savosios ateities Visagine kol kas nuspėti nemėgina. Net ir praėjus penkeriems metams, gyvenimas čia jiems vis dar kupinas atradimų, kuriems suvokti prireiks daugiau laiko.
MIELINIAI BLYNAI SU SILKE 
Iš tėvų namų Vilmos ir Aurimo šeima perėmė kelis tradicinius Kūčių receptus: skaidrią džiovintų grybų sriubą su daug pipirų, mielinės tešlos virtinukus su džiovintų grybų įdaru, kuriuos Vilmos tėviškėje kepa aliejuje, o Aurimo šeimoje verda vandenyje, ir mielinius Kūčių blynus. Skirtingai nei įprasta, į juos Marcinkevičiai beria ne pjaustytų obuolių, o silkės.
- Užmaišykite mielinę tešlą. Tam reikės trupučio mielių, šilto vandens, mažyčio žiupsnelio cukraus. Miltų berkite tiek, kad tešla gautųsi tirštoka.
- Išmaišykite visas sudedamąsias tešlos dalis taip, kad neliktų gumulėlių. Palikite šiltai kelioms valandoms pakilti.
- Supjaustykite sūdytą silkę norimo dydžio gabalėliais. Vilma sako, kad jai skaniau, kai gabalėliai smulkesni.
- Suberkite į blynų tešlą, gerai išmaišykite ir vėl palikite pastovėti, kad tešla nuo silkės įsisūrėtų ir persiimtų skoniu.
- Kepkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Skaniausi šie blynai būna ką tik iškepę – purūs ir primena pyragėlius.
- Pastaba: kadangi šis patiekalas skirtas Kūčių stalui, būtų blogas tonas prie jo patiekti sviesto, grietinės ar majonezo. Geriausia paruošti paprastą pavilgą iš aliejuje apkepintų svogūnų.
**
Iš projekto Šeimų vakarienė gimė to paties pavadinimo knyga. Joje sudėta trumpa šių dienų Visagino kultūrinė ir 
kulinarinė istorija. Dalindamosi maistu ir asmeninėmis istorijomis, visaginiečių šeimos atvirai pasakoja apie tai, kaip augo patys ir kaip augina savo vaikus, kas juos atvedė į patį jauniausią šalies miestą, kokį gyvenimo būdą ir tradicijas jie puoselėja.
Projektas „Šeimų vakarienė“ Visagino m. savivaldybėje įgyvendintas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ir finansuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
