Tęsiame pažintį su Visagine vykusio projekto Šeimų vakarienė herojais. Būkite pažįstami – Viktorija ir Jevgenijus Volosatovai, Andrejaus (7) ir Ksenijos (2) tėvai, laimingai įsikūrę Visagine.
Gal atsitiktinumas, o gal likimas lėmė, kad mergina iš Daugpilio sutiko vyrą iš Tadžikijos ir įsikūrė Visagine. O gal taip tiesiog turėjo būti, kad Latvijoje augusi Viktorija pagaliau sugrįžtų į šalį, kurioje kadaise gimė jos močiutė.
Vos už gerų 30 km nuo Visagino šurmuliuojantis Daugpilis – toks pat daugiakultūris, tik gerokai vyresnis ir didesnis už lietuviškąjį savo kaimyną. Latgalos regiono centras ir kultūrinė sostinė vilioja puošniais stačiatikių, sentikių, katalikų, liuteronų maldos namais, telpančiais ant to paties Bažnyčių kalno, tramvajais, zoologijos sodu, muziejais ir kitomis įdomybėmis. Gal dėl to, svarsto Viktorija, per gyvenimą sukauptos patirtys – taip pat pačios margiausios.
Antrojo gyventojų skaičiumi Latvijos miesto triukšmas, rusų mokykla, latvių kalba baigtas geležinkeliečių technikumas. Pačios saldžiausios žemuogės iš miško laukymių, į kurias mažiems šiukštu drausdavo eiti močiutė – net ir prabėgus dešimtims metų po Antrojo pasaulinio karo, giriose įgriūdavo žeminės, o vietiniai daržuose kartu su bulvėmis kasdavo gilzes. Šiltas pienas, su puodukais rankose laukiant, kol močiutė pamelš karvę. Ir lietuvių kalba iš kitos močiutės, gimusios prie Trakų, lūpų – ji dar spėjo pasidžiaugti, kad anūkė atiteka gyventi į Lietuvą.
Apie Visaginą Viktorija buvo girdėjusi iš tėvų, kurie čia atvykdavo apsipirkti, tačiau savo akimis miestą pirmą kartą pamatė tik 2009 m., susipažinusi su būsimu vyru. Septyneriais metais vyresnio Jevgenijaus tėvai – rusai, likimo vėtrų nublokšti į Tadžikistaną, o iš ten – į atominės elektrinės statybas Lietuvoje, kur atsivežė šešiametį sūnų ir pasiliko visam laikui.
„Tikriausiai, toks likimas“, – apie meilės kelius, atvedusius į Visaginą, kalba Viktorija, mat įvykiai dėliojosi tarsi suplanuoti iš aukščiau. Pačioje jųdviejų su Jevgenijumi pradžioje Viktorija dirbo viename iš Daugpilio paštų. Darbas patiko ir tikriausiai ilgai dar nebūtų svarsčiusi jo keisti, jeigu ne etatų mažinimas. Tarp 10 atleistų žmonių pateko ir Viktorija. Kaip dabar pamena: buvo gegužės 30-oji, pati vasaros pradžia – kur tokiu metu ieškotis darbo? Pabandžiusi laimę šen ir ten, nieko nerado. Tada Jevgenijus ir pakvietė pas save pavasaroti: Visaginas prie ežero, aplink pušynai, jei ne padirbės, tai bent jau pailsės. Kai atėjęs ruduo darbo Daugpilyje vis dar neatnešė, Jevgenijus užrašė Viktoriją į lietuvių kalbos kursus Visagine, o po pusmečio pasipiršo.
Viktorijai lietuvių kalba iš karto patiko – nauja, įdomi, daug kuo panaši į latvių. „Jei būčiau patekusi į lietuviškesnę aplinką, dabar kalbėčiau dar sklandžiau“, – įsitikinusi. Viltis dažniau pabendrauti lietuviškai Viktorija deda į savo mažuosius, Andrejų (7) ir Ksenją (2) – abu leidžia į lietuvių darželį ir mokyklą. Muzikos mokykloje Andrejų vokalo moko taip pat lietuvė mokytoja: norisi, kad vaikas geriau susipažintų su lietuvių folkloru ir žinios neapsiribotų vien tuo, ką pamato pas draugus lietuvius ar kultūriniuose renginiuose.
Vis dėlto mišrioms šeimoms Visagine tenkantys integracijos iššūkiai ne tokie dideli, kad norėtųsi grįžti atgal į aplinką, kurioje gimė. „Po kelių dienų pas mamą Daugpilyje jau noriu atgal namo, tolyn nuo to šurmulio ir skubos“, – sako Visagino ramybe patenkinta Viktorija.
TROŠKINYS PUODYNĖLĖSE 
Volosatovų namų virtuvė – mišri, pritaikyta prie skirtingų tradicijų ir skonių. Pavyzdžiui, Latvijoje populiarius keksus Viktorija kepa ne tik su įprastu džiovintų vaisių įdaru, bet ir su marmeladiniais saldainiais, nes Jevgenijui taip labiau patinka. O štai dėl troškinio puodynėlėse visų nuomonės sutampa: sotus ir paprastas valgis – būtent tai, ko norisi po dienos darbų.
- Pirmiausia troškiniui pasiruoškite pupelių: užmerkite iš vakaro ir gaminimo dieną išvirkite.
- Supjaustykite kubeliais bulves ir kalakutų filė. Sudėkite į indą, kuriame troškinsite.
- Užberkite ant viršaus šviežių mažų pomidoriukų ir virtų pupelių.
- Įberkite į kiekvieną troškinimo indą druskos, pipirų, kitų mėgstamų prieskonių (pagal skonį) ir įpilkite po 1 šaukštą alyvuogių aliejaus.
- Išmaišykite visą troškinimo indo turinį.
- Pašaukite indus į orkaitę, įkaitintą iki 220 laipsnių karščio, ir kaitinkite apie 30–40 min.
- Patiekite troškinį su grietine ir kapotais žalumynais.
**
Iš projekto Šeimų vakarienė gimė to paties pavadinimo knyga. Joje sudėta trumpa šių dienų Visagino kultūrinė ir 
kulinarinė istorija. Dalindamosi maistu ir asmeninėmis istorijomis, visaginiečių šeimos atvirai pasakoja apie tai, kaip augo patys ir kaip augina savo vaikus, kas juos atvedė į patį jauniausią šalies miestą, kokį gyvenimo būdą ir tradicijas jie puoselėja.
Projektas „Šeimų vakarienė“ Visagino m. savivaldybėje įgyvendintas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ir finansuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
