7 vaikus auginantys Guzel ir Denisas Naidionovai – bene gausiausia visaginiečių šeima.
Šių metų sausio 2 dieną Guzel ir Deniso Naidionovų šeimą papildė jau septintoji atžala. Pagrandukas pasaulį išvydo sostinės Santaros klinikose ir gavo tėčio vardą. Ko gero, Visagine dabar tai pati gausiausia jauna šeima, kurios darna ir vaikų pasiekimais stebisi ir džiaugiasi visas miestas.
Portalas VERSLI MAMA su Guzel ir Denisu susitiko, kai jiedu dar tik laukėsi mažojo Deniso. Ši darni, savitas trad
icijas puoselėjanti visaginiečių šeima buvo atrinkta į unikalų Visagine vykusį projektą Šeimų vakarienė, iš kurio gimė to paties pavadinimo knyga. Joje sudėta trumpa šių dienų Visagino kultūrinė ir kulinarinė istorija, su kuria straipsnis po straipsnio supažindinsime ir portalo skaitytojus. Dalindamosi maistu ir asmeninėmis istorijomis, visaginiečių šeimos mums atvirai papasakojo apie tai, kaip augo patys ir kaip augina savo vaikus, kas juos atvedė į patį jauniausią šalies miestą, kokį gyvenimo būdą ir tradicijas jie puoselėja.
Taigi, susipažinkite su pirmaisiais mūsų herojais – Guzel ir Denisu Naidionovais.
Boksas ir vegetarizmas
Nors Visagine gimęs Denisas iš pradžių nesiejo savo ateities su Lietuva, dabar sako esąs patenkintas tuo, kaip viskas susiklostė. Šiandien jųdviejų su žmona Guzel namai Visagine pilni vaikiško juoko, sporto ir gyvenimo be mėsos.
Deniso tėvų šeima į Lietuvą atvyko statyti atominės elektrinės. Visagine baigęs mokyklą, triskart Lietuvos bokso čempionas pasirinko mokslus tėvo gimtinėje Kazanėje. Mokydamasis susipažino su būsimąja žmona – totoraite Guzel. Susituokę Tatarstane, šeimą jiedu nusprendė kurti Deniso gimtajame mieste.
Gausios šeimos galva Denisas dirba Ignalinos atominėje elektrinėje ir Visagino sporto centre ruošia jaunuosius boksininkus. Jo ugdytiniai skina laurus ir garsina Lietuvą Europos jaunučių čempionatuose. Pagranduką ant rankų sūpuojanti Guzel puoselėja namus ir rūpinasi vaikų mokslais. Visi Naidionovų vaikai lanko totorių bendruomenės mokyklėlę ir mokosi mamos gimtosios totorių kalbos, lanko įvairius būrelius, kurių Visagine – tikra galybė, o kainos – vienaženklės. Vyresnieji Naidionovų vaikinai stiprūs „tiksliukai“, domisi robotika, šachmatais, bando jėgas įvairiose olimpiadose. Mažosios sesytės šoka ir dainuoja, dalyvauja konkursuose.
Iš pradžių neplanavę didelės šeimos, gimus pirmiesiems trims sūnums Guzel ir Denisas sako pamatę, kad auginti vaikus – ne taip ir sudėtinga. Juolab kad paauginus tris berniukus, Guzel labai norėjosi mergaitės. Negąsdino ir stereotipai, esą dėl vaikų griūna asmeninis ir profesinis gyvenimas, vargina poilsio stoka. „Mes didelėje šeimoje matome laimę. Esame optimistai ir jaučiamės patenkinti tuo, ką turime“, – tvirtina.
Iš 1,2 mln. gyventojų turinčios Kazanės atvykusiai Guzel mažame Visagino mieste iš pradžių buvo kiek nejauku, trūko didmiesčio pramogų. Teko mokytis ir niekada anksčiau negirdėtos lietuvių kalbos. „O paskui pradėjau vertinti šį miestą už tai, kad čia mažiau triukšmo ir eismo, viskas arti ir visko daug. Dabar čia jaučiuosi kaip namie, ir niekur nesinori išvažiuoti. Gimtinės, ko gero, jau nebepasiilgstu“, – sako Guzel. Denisas jai antrina: „Vaikai tobulėja tiesiog akyse, ir mus tai labai džiugina. Net nekyla minčių kraustytis kitur“.
Vyriausiajam Emiliui (19) išvykus studijuoti, su tėvais liko augti moksleiviai Danilas (14), Ratmiras (10) ir Sijana (7), priešmokyklinę grupę lankanti Zarina (5) ir darželinukas Veleslavas (3). Tokiai gausiai kompanijai Guzel, vyriausioji namų virėja, ruošia išimtinai vegetarišką maistą – mėsos jų namuose nėra jau gerą dešimtmetį.
Ką aš jam gaminsiu?
Pereiti prie vegetarinės mitybos pirmasis sugalvojo Denisas: tikrino turimą informaciją, bandė pats, tyrėsi pas gydytojus. Savijauta buvo puiki, tyrimai nerodė nieko blogo, tad pamažu ėmė įkalbinėti atsisakyti mėsos ir žmoną. „Aš iškart buvau prieš: kaip vyras gali nevalgyti mėsos? Juolab mūsų, totorių, tradicijoje dauguma patiekalų mėsiški – ką aš jam gaminsiu?“, – prisiminusi šypsosi Guzel.
Besimokydama Visagine lietuvių kalbos, Guzel lyg tyčia gavo užduotį versti laikraščio straipsnį apie lietuvį, kuriam gana jaunam gydytojai nustatė skrandžio vėžį ir žadėjo greitą mirtį. Tačiau žmogus visiškai atsisakė mėsos, pradėjo bėgioti, susilaukė 7 vaikų, o būdamas 95-erių ne tik išlaikė aštrų protą, bet ir bėgte įveikė atstumą tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Taip šis vienas straipsnis apvertė Guzel įsitikinimus aukštyn kojomis – gimus trečiam vaikui, ji iškart pradėjo bandyti vegetarinę mitybą ir jos laikosi net laukdamasi.
„Jei gyventume taip, kaip anksčiau, per dieną greičiausiai nepavyktų nuveikti visko tiek, kiek dabar. Neužtektų nei laiko, nei jėgų, nei entuziazmo“, – įsitikinę Guzel ir Denisas, kuriems labai patinka ir tinka sena rytietiška išmintis: užuot keitęs pasaulį, pirma pakeisk save.
Pagrandukui iškeliavo „Kūdikio lizdas“
Guzel ir Deniso naujagimui Kūdikio lizdą perdavė 4 vaikų mama visaginietė Airida Drus (kairėje), Daugiavaikių šeimų asociacijos MES narė. © Olga Kolesnikova nuotr.
Mažasis Denisas tapo pirmąja atžala iš Daugiavaikių šeimų asociacijos MES, kuriai gimimo proga atiteko kūdikio kraičio dėžė Kūdikio lizdas. Tai verslios mamos Rasuolės Jasnauskienės puoselėjamas socialinis verslas „Kūdikio lizdas“, iš kurio išsirutuliojo ir kilni iniciatyva „Visi naujagimiai lygūs“.
Pasak Rasuolės, šios socialinės iniciatyvos tikslas – apdovanoti kiekvieną naujai gimusį mūsų šalies pilietį kūdikio kraičio dėže, nepriklausomai nuo jo šeimos ekonominės ir socialinės padėties. Taip yra Suomijoje – ten kūdikio kraičio dėžę dovanų iš valstybės gauna kiekvienas naujagimis. Ši tradicija Suomijoje gyvuoja jau beveik 90 metų.
Tenka pripažinti, kad Lietuvos naujagimiams iki suomių dar toli. Lietuvoje tokias kūdikio kraičio dėžes, nepriklausomai nuo to, kokioje aplinkoje gimė, visus kalendorinius 2018 metus gavo tik Kauno rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijose deklaruoti naujagimiai. Tai buvo šių savivaldybių dovana mažiesiems Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga. Tačiau esama žinių, kad Kauno rajono savivaldybė svarsto iniciatyvą tęsti ir 2019 metais.
„Mano siekis – kad kiekviena Lietuvos gimdyvė gautų tokį kraitį“,– neslepia Rasuolė ir ieško būdų, kaip pasiekti kuo daugiau naujagimio susilaukusių šalies šeimų. Pirmiausia jos akys krypsta į sudėtingiau gyvenančias mamas. Tam, kad padėtų tokioms moterims, Rasuolė pritaikė socialinio verslo principą. Jis labai paprastas: kaskart, kai tik kokia nors šeima įsigyja pilnos komplektacijos Kūdikio lizdą iš elektroninės parduotuvės kudikelis.lt, kuklesnis kraitis keliauja būsimai mamai, kurią globoja visuomeninės organizacijos. Jau nuo seniau buvo bendradarbiaujama su Krizinio nėštumo centru, o nuo praėjusių metų advento kūdikio kraiteliai pasiekia ir Daugiavaikių šeimų asociacijai MES priklausančias mamas.
Rasuolės Jasnauskienės atstovaujama VšĮ „Kūdikio lizdas“ ir Jurgitos Pocienės įkurta Daugiavaikių šeimų asociacija MES pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatoma, kad 95 EUR vertės naują Kūdikio lizdą gaus tos asociacijai priklausančios besilaukiančios moterys, kurias asociacija atsakingai parinks, matydama, jog dovana bus tinkamai naudojama – nesugadinta, neiššvaistyta ir neperparduota. Simboliška ir gražu, kad pirmieji Kūdikio kraitį gavo Naidionovai – bene gausiausia iš asociacijai priklausančių šeimų.
Mažajam Denisui skirtoje kraičio dėžėje, kuri pagaminta iš gamtai draugiško perdirbto kartono, yra viskas, ko reikia maždaug iki 6 mėnesių ar netgi metų, o jo mamai – pirmaisiais mėnesiais po gimdymo: pirmieji drabužėliai iš natūralios arba organinės medvilnės, patalėliai, ploniausios pasaulyje sauskelnės naujagimiui ir įklotai po gimdymo mamai, taip pat kūdikio priežiūros reikmenys, kuriuos gamina verslo etikos griežtai paisančios užsienio kompanijos.
Guzel ir Deniso šeimai Kūdikio lizdą perdavė visaginietė Airida Drus, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES narė. Keturis vaikus auginantys Airida ir Sergejus už darną, aktyvumą ir visuomeniškumą buvo išrinkti 2018 metų šeima. Kas žino, gal 2019-aisiais šis garbingas titulas vėl iškeliaus į Visaginą, šįkart – Guzel ir Denisui?
Projektas „Šeimų vakarienė“ Visagino m. savivaldybėje įgyvendintas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ir finansuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
