Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigos kartu su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis palaiko iniciatyvą ugdyti vaikų finansinį raštingumą – ieško galimybių, kad mokyklų valgyklos užtikrintų atsiskaitymą negrynaisiais pinigais. Šiuo metu iš 111 sostinės mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu.
Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, sostinės savivaldybė skatina, kad likusių mokyklų valgyklos suteiktų galimybes mokiniams atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir negrynaisiais pinigais.
Didina saugumą ir gerina higieną
Pasak sostinės mero pavaduotojo Vytauto Mitalo, vaikų finansinio raštingumo ugdymas turėtų būti prioritetas, kad vaikai dar mokykloje turėtų galimybę formuoti supratimą, jog pinigai kortelėje – riboti. Tai puiki proga mokinti vaiką taupyti ir nuo mažens formuoti jo įpročius, o mokytojams – galimybė edukuoti apie saugų naudojimąsi banko kortele, pakalbėti apie negrynųjų ir grynųjų pinigų skirtumus. Esą negalima pamiršti ir vaikų saugumo, kurį atsiskaitymas negrynaisiais pinigais padeda geriau užtikrinti.
Įdiegus galimybę atsiskaityti mokyklos valgykloje ir negrynaisiais pinigais yra didinamas vaikų saugumas, nes mažėja tikimybė, kad vaikai pames pietums skirtus pinigus. Atsiskaityti negrynaisiais yra patogiau, nes tėvams nebereikia rūpintis kas rytą turėti smulkių grynųjų pinigų. Be to, jie gali stebėti vaiko valgymo įpročius: ką, kur ir už kiek vaikas perka ir po tai su juo aptarti.
Kiti, bet ne mažiau svarbūs atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose privalumai – prisidėjimas prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, mokesčių vengimo, skaidrumo didinimo.
Teigiama, kad ne paskutinėje vietoje – ir higiena. Mažėja rizika, kad valgyklos darbuotojai tomis pačiomis rankomis ir skaičiuos grynuosius pinigus, išduodami grąžą, ir paskui dės maisto patiekalus.
Forma – ne tik kortelė
Viena iš pirmųjų sostinės bendrojo ugdymo įstaigų, kuri įsidiegė atsiskaitymą negrynaisiais pinigais – Vilniaus Antakalnio gimnazija.
Antakalnio gimnazijos valgykloje mokytojai ir mokiniai jau daug metų sėkmingai naudojasi banko kortelėmis. Prieš beveik dešimtmetį, kai ši iniciatyva prasidėjo, ji buvo tikrai inovacija. Dabar tai – įprasta kasdienybė.
Nors statistikos, kiek mokinių atsiskaito banko kortele, nėra, tačiau valgyklos darbuotojos teigia, kad banko kortele atsiskaito dažnas mokinys, o mokytojai – išimtinai tik banko kortele.
„Tai tikrai patogu. Mokinių tėvai gali kontroliuoti vaiko maistui skirtas lėšas. Maitinančiai įmonei – mažesni kaštai už grynųjų pinigų valdymą. Valgyklos aptarnaujančiam personalui – paprasčiau užtikrinti maisto išdavimo higieną. Tokia sistema yra puiki galimybė efektyviau organizuoti valgyklos darbą mokykloje ir dar viena galimybė ugdyti mokinių finansinį raštingumą bei socialinius įgūdžius“, – sako gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė.
Mokykloms įsidiegti šią sistemą visiškai nieko nekainuoja, nes sistemas įdiegia maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Atsiskaitymo priemonė nebūtinai turi būti banko kortelė – kai kurios įstaigos turi laikrodukus, apyrankes ir kitas priemones, į kurias būna integruotas mokėjimų funkcija.
***
Pastebima, kad pradinių klasių mokinių tėvai už maitinimą dažniausiai moka bankiniu pavedimu. Tiesa, kai kurie tėvai jau ir pradinukams išima banko korteles, kurių išdavimas daugumoje bankų nekainuoja. Tarp vyresnių klasių mokinių atsiskaitymai banko kortelėmis populiarėja pamažu, todėl dažniausiai mokyklose išlieka abu atsiskaitymo būdai.
Iš visų Vilniuje veikiančių 111 bendrojo lavinimo įstaigų, 15 mokyklų pačios organizuoja mokinių maitinimą – turi savo valgyklas. Likusios 96 mokyklos paslaugas perka rinkoje. Atsiskaitymus negrynaisiais pinigais jau yra įsidiegusios 39 iš 96 mokyklų, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Multidimensinė šeimos terapija – kad paauglystė neapkarstų
