Nuotraukoje Gabija Zdanevičienė
Prireikus pinigų žaliavoms ar įrengimams įsigyti, plėtrai ar apyvartinių lėšų verslo atstovai ima svarstyti, kokį finansavimo būdą pasirinkti. Finansų specialistai dažnai sulaukia verslininkų klausimų, kuo skiriasi paskola ir faktoringas, kurį ir kada įmonėms geriau pasirinkti. Į šiuos klausimus atsako Gabija Zdanevičienė, alternatyvaus finansuotojo „Factris“ Pardavimų komandos vadovė.
Kokie šių finansavimų – faktoringo ir paskolos – pagrindiniai skirtumai ir panašumai?
Abiejų finansavimo produktų esmė – suteikti finansavimą klientui. Pagrindiniai skirtumai tarp šių finansavimo produktų yra šie:
– norint gauti paskolą būtina užstatyti turtą. Dažnu atveju finansų įstaiga prašys įkeisti nekilnojamą turtą kaip finansavimo užtikrinimo priemonę. Paprastai smulkus ir jaunas verslas, deja, galimybių užstatyti turto neturi, nes tiesiog neturi nuosavo turto.
Tačiau jei pasirenkama finansuoti faktoringo būdu, užstatas nereikalingas, nes su faktoringu kartu teikiama kreditų draudimo paslauga, kuri finansuotojui veikia kaip užstatas. Tokiu atveju klientas ne tik neteikia užstatinės priemonės, tačiau ir pats gauna apsaugą nuo savo pirkėjo nemokumo ar bankroto. Pažymėtina, kad faktoringui būtina sąlyga – neįkeistos gautinos sumos ir pardavimai su atidėjimo terminu juridiniams asmenims;
– norintiems gauti paskolą dažna finansų įstaiga kels reikalavimus, kad potencialus klientas turėtų ne mažesnę kaip dviejų pilnų finansinių metų istoriją. Taip pat yra būtina tvarkinga kredito istorija, t. y. neturėtų būti vėlavimų kredito įstaigoms, tiekėjams, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, klientas neturėtų figūruoti kaip atsakovas teisminiuose procesuose. Kliento, siekiančio gauti finansavimą faktoringu, veiklos istorija gali būti ir pusmečio, nes svarbiausia, kad jo prekių ar paslaugų pirkėjai būtų patikimi ir mokūs;
– faktoringo lėšų gavimas paprastas ir laikui neimlus procesas: nuo kreipimosi iki finansavimo gavimo dažniausiai praeina 1–3 darbo dienos, nors kai kada finansavimas suteikiamas ir tą pačią dieną. Siekiant gauti paskolą procesas yra žymiai ilgesnis: vertinamas įkeičiamas turtas, derinamas dokumentų tvarkymo laikas pas notarą ir tik po užstato gavimo yra išmokamos lėšos. Tad paskolos gavimo procesas gali tęstis bent 5–20 darbo dienų.
Kada kurio finansavimo rekomenduojama kreiptis?
Paskolos dažniausiai sudaromos ilgesniam laikotarpiui nei 1 metams. Atitinkamai su ilgalaike paskola yra finansuojamas ilgalaikis turtas, t. y. įrangos, patalpų ar transporto priemonių įsigijimas – turtas ilgalaikis, tad ir jo įsigijimui panaudoto finansavimo grąžinimas yra išdėstomas per keletą metų, pvz., 2–5 metus, o įsigyjant didelės vertės turtą – ir keliolika metų.
Faktoringo paslauga gautos lėšos yra naudojamos apyvartai – įsigyti didesnį kiekį žaliavų, sumokėti darbuotojų atlyginimus, einamosioms išlaidoms dengti. Jei finansavimo reikėjo „vakar“ ir gautas lėšas planuojama panaudoti apyvartai, rekomenduojame rinktis faktoringą.
Ar šių finansavimų pasirinkimui turi reikšmės įmonės veiklos pobūdis, verslo šaka, klientai, apyvartos ir pan.?
Taip, finansavimo produkto pasirinkimui daro įtaką verslo šaka, kurioje įmonė veikia. Jei tai gamybos ar logistikos įmonė, vieni iš būtinų finansavimo įrankių, reikalingų įmonės veiklos tęstinumui, bus paskola ir lizingas, o kiti finansavimo produktai apyvartinėms lėšoms: faktoringas ar kredito linijos. Įmonėms, veikiančioms prekybos, statybos ir kituose apyvartinių lėšų reikalaujančiuose sektoriuose, ilgalaikės paskolos nėra būtinos, nes šie verslai labiausiai reikalauja apyvartinių lėšų žaliavoms ir prekėms įsigyti. Įmonėms, kurios rinkoje veikia ilgą laiką, turi dideles apyvartas, gauti paskolą paprasčiau nei smulkiam ar vidutiniam verslui su mažomis apyvartomis. Pastarosioms įmonėms, kaip jau minėjau, turinčioms patikimus ir didelius pirkėjus, paprasčiau gauti finansavimą faktoringu. Tačiau būtina akcentuoti, kad įmonės, kurios dirba išskirtinai tik su fiziniais asmenimis ar be atidėjimo terminų, faktoringo paslauga, deja, negali pasinaudoti.
Kokie šių finansavimų pinigų kainos skirtumai?
Alternatyvioje finansavimo rinkoje paskolos istoriškai buvo žymiai – kelis kartus – brangesnis finansavimo įrankis nei faktoringas. Tačiau per pastaruosius metus keitėsi abiejų produktų finansavimo kaina. Be to, tam tikrais atvejais yra galimybių paskolų sutartims pritaikyti palūkanų kompensavimą, tad tuomet kaina gali ir nesiskirti.
Renkantis faktoringą reikėtų įsivertinti, kad klientas ne tik moka palūkanas, bet ir kredito draudimo mokestį. Tačiau šis draudimas suteikia apsaugą, kad net pirkėjui tapus nemokiu ar bankrutavus klientas atgaus lėšas.
Pavyzdžiui, pernai paskolos kaina svyravo tarp 7–12 proc. metinių palūkanų. Pritaikius specialias „Invegos“ priemones dažnas mūsų klientas papildomai galėdavo kreiptis dėl palūkanų kompensavimo ir mokėdavo mažesnes nei 0,5 proc. metines palūkanas.
Faktoringo kaina taip pat buvo panaši: svyravo tarp 5–12 proc. metinių palūkanų.
Palūkanų dydis priklauso nuo kelių veiksnių: finansavimo sumos (finansavimui nuo 100.000 Eur taikoma žemutinė palūkanų norma), finansavimo trukmės, sandorio rizikos klasės.
Nuotrauka – pranešimo spaudai organizatorių.
