Moterų verslumo skatinimo iniciatyvos pastaruoju metu Lietuvoje pilasi kaip iš gausybės rago, informacinėje erdvėje mirgėte mirga verslių damų sėkmės istorijos. Viena vertus, ši tendencija džiugina, kita vertus, ji akivaizdžiai liudija, kad vaikus auginančios moterys lietuviškoje samdomo darbo kultūroje jaučiasi suvaržytos ir deramai neįvertintos.
Kaip rodo internetinio portalo verslimama.lt atlikta nereprezentatyvi apklausa, labiausiai į verslą yra orientuotos 31–35 metų mamos (51,5 proc.), gyvenančios didmiesčiuose ir auginančios 1–2 vaikus. Tiesa, save kaip verslininkes įvardijo tik kiek daugiau nei pusė (54,5 proc) jų; 18 proc. nurodė esančios samdomos darbuotojos, 27,3 proc. apie nuosavą verslą dar tik svajoja. Prityrusiomis verslininkėmis prisistatė esančios 9,1 proc. respondenčių.
Didžioji dauguma (75,8 proc.) apklaustųjų teigė turinčios aukštąjį išsilavinimą, tačiau paklausus, kas, jų manymu, mamoms trukdo imtis nuosavo verslo, daugiau kaip pusė (51 proc.) pirmiausia paminėjo verslauti tinkamo išsilavinimo ir sugebėjimų stoką, taip pat bankroto baimę.
„Manau, šie rezultatai tik patvirtina, kad laisvės ir savarankiškumo žmogų išmoko ne universitetai – apsisprendimas būti laisvu ir nepriklausomu kyla iš vidaus. Kol viduje šio laisvės pojūčio nėra, tol gyvos baimės dėl verslo kūrimo“, – komentuodamas verslių mamų atsakymų paradoksą teigė Marius Jansonas, pirmasis nepriklausomas paskolų ekspertas Lietuvoje, šiuo metu einantis Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidento pareigas.
Antra vertus, pasak eksperto, universitetuose turėtų būti tinkamai išaiškinama, kas vyksta, kai įmonė bankrutuoja, ir ką daryti, kad bankrotas nepaveiktų šeimos gerovės. „Nežinau nė vieno ilgamečio verslininko, kuris nebūtų patyręs bankroto, – tvirtina M. Jansonas. – Tai yra išbandymas, ir nuo jo tampi tik stipresnis. Taip, kaip žmogus suserga ir pasveiksta, taip ir verslas kartais serga. Svarbiausia – žinoti, kokiais vaistais gydytis.“
Skaidrė Vainikauskaitė, portalo verslimama.lt vyr. redaktorė, kalbėdama apie demografinį apklausos rezultatų aspektą, atkreipia dėmesį, kad 31–35 metų moterys verslauti veikiausiai ryžtasi ne tik todėl, kad yra augusios ir brendusios jau nepriklausomoje Lietuvoje. „Amžius, kai tau per 30-mt, moteriai greičiausiai reiškia vieną, o gal ir du aukštojo mokslo diplomus, tiek pat vaikų ir, dažnu atveju, pirmąsias skyrybas“, – pastebi portalo vadovė. Būtent po santykių griūties likusi vienui viena tvarkytis su finansiniais sunkumais, mama ir imasi verslo.
Vietoj samdomo darbo rinktis nuosavą veiklą moterį, turinčią vaikų, paskatina ir darbdavių požiūris. „Jeigu išsivysčiusiose Vakarų šalyse per darbo pokalbį pasiteiraus, ar dėl profesinės veiklos nenukentės šeima, Lietuvoje klausimas dažniausiai bus suformuluotas atvirkščiai: ar dėl šeimos nenukentės darbas“, – pažymi keturių vaikų mama S. Vainikauskaitė.
Pasak 26 proc. apklaustųjų, verslo steigimo sąlygos Lietuvoje galėtų būti lengvesnės. Beveik tiek pat (23,4 proc.) respondenčių norėtų, kad verslininkėms, auginančioms vaikus, būtų taikomos mokestinės lengvatos. 20,8 proc. atsakiusiųjų imtis verslo labiau motyvuotų didesnis artimųjų palaikymas, 13 proc. – lankstesnis vaikų priežiūros įstaigų darbo grafikas, dar mažne 12 proc. norėtų pozityvesnio požiūrio į verslią mamą.
Iš viso apklausoje dalyvavo 330 respondenčių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių. Nereprezentatyvi apklausa vyko rugsėjo 7–14 d. internetinėje apklausų svetainėje apklausa.lt.
