Vokietija ir toliau išlieka stipriausia ir svarbiausia ekonomika Europoje, todėl pirmoji portalo verslimama.lt išeivijoje organizuojama edukacinė konferencija „Aš – versli mama“ keliauja būtent ten. Vieną iš pranešimų apie tai, kaip įeiti į Vokietijos rinką ir ieškoti potencialių partnerių, konferencijos dalyvėms skaitys verslo konsultantas Liutauras Labanauskas. Interviu autorei maloniai sutikus, perspausdiname sutrumpintą anksčiau publikuoto pokalbio tekstą.
Ką vertėtų žinoti lietuviškam verslui, nusprendusiam eiti į Vokietijos rinką?
Organizuojant investicijų pritraukimo ar kitus renginius Vokietijoje, nepakanka išsiųsti kvietimus prieš 4 savaites. Čia galioja nerašyta taisyklė, kad pirmoji informacija apie planuojamą renginį, kviečiamą asmenį ar įmonę privalo pasiekti bent prieš 3 mėnesius. Todėl nereikia stebėtis, kad nesulaukiame atitinkamo susidomėjimo net tada, kai renginyje dalyvauja ir Lietuvos premjeras.
Per mažai bendradarbiaujama ir su Lietuvoje jau daug metų veikiančiais Vokietijos–Lietuvos prekybos ūkio rūmais. Jie tikrai gali suteikti naudingos informacijos ar pasidalyti patirtimi dėl investicijų iš Vokietijos pritraukimo. <…>
Į kokio kalibro Vokietijos investuotojus Lietuva galėtų realiai pretenduoti?
Lietuvoje aklai vadovaujamasi stambių kompanijų sąrašais ir pamirštama, kad Vokietijoje dirba šimtai vidutinio dydžio įmonių, kurių apyvarta – dešimtys ir šimtai milijonų eurų. Dažnai tai yra vienos šeimos valdomos kompanijos, todėl sprendimus priima greičiau ir lanksčiau nei stambūs koncernai.
Mūsų ambasadoriams Vokietijoje iš Lietuvos kasmet „nuleidžiamas“ pasaulinio garso Vokietijos kompanijų sąrašas. Jas jie turi aplankyti ir pakviesti investuoti Lietuvoje. Tačiau net ambasadorius gali užtrukti kelis mėnesius, kol jam pavyks susitikti su atsakingu koncerno darbuotoju, o susitikimas dėl susitikimo yra nieko vertas, jeigu nepavyksta susitikti su atsakingu už investicijas koncerno darbuotoju arba vienu iš valdybos narių.
Abejoju, kad Lietuvos noras tapti šiaurės Baltijos regiono paslaugų centru gali būti pasiektas, nes paprasčiausiai nebeturime ir turbūt artimiausiais metais neturėsime tam pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos. Be to, ir šios srities žinovas VGTU mokslo prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys yra sakęs, kad „dar du „Barclays“ dydžio IT centrai Lietuvoje būtų tragedija“.
Bent artimiausiais metais Lietuvoje tikrai nebus surenkami „Volkswagen“ ar BMW automobiliai, nes mes neturime šios pramonės šakos projektų patirties, be to, ir vėl iškiltų darbo jėgos klausimas. Lietuva, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vokietijos federalinė valdžia ar atskiros federalinės žemės, neturi galimybių tokioms kompanijoms sumokėti ir kelių šimtų milijonų eurų investicijų subsidijas.
Manau, kad Lietuvai vertėtų susitelkti į tradicinę perdirbamąją pramonę ir ieškoti mažų bei vidutinių investicinių (1–50 mln. EUR) projektų. Tai būtų greičiau pasiekiamas rezultatas, būtų mažinamas nedarbas ir išnaudojamas dar turimas darbo jėgos potencialas.
Kokią žinią būtų galima perduoti Lietuvos verslui iš Vokietijos?
LPK prezidentas Robertas Dargis Vokietiją minėjo kaip šalį, kuri turi stiprų pramonės stuburą ir tuo yra stipri. Į tai Lietuvai tikrai verta orientuotis. Tik šiame darbų fronte reikia stengtis ne vežimą tempti į savo pusę, o ieškoti kooperacijos galimybių, nes tiek žmogiškieji, tiek finansiniai ištekliai tebėra riboti. Vokiečiai turi labai geros tokio bendradarbiavimo patirties, o tam reikalingas tik mandagiai įkyrus lobistinis darbas su Vokietijos verslo konfederacijoms ir asociacijoms.
Vokietijoje yra stipriai išvystyta verslo struktūra – net 80 regioninių pramonės ir prekybos rūmų. Todėl Lietuvos regioniniams pramonės ir prekybos rūmams reikėtų intensyviau ieškoti kontaktų su kolegomis Vokietijoje, tuo labiau kad gerų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių turi Kauno ir Klaipėdos PPAR.
Verslo konsultanto Liutauro Labanausko pranešimas „Vokietijos verslo ypatumai, siekiant įeiti į rinką bei potencialių partnerių paieška“ – nuo 17.40 val.
Registracija ir informacija pasiteirauti:
Vokietijoje: Laimonda Ueck | Mob. tel. +49 1575 24 77 157 | El. p. info@laimonda.de
Lietuvoje: Skaidrė Vainikauskaitė | Mob. tel. +370 610 75 261 | El. p. skaidre@remedium.lt
