Portalas verslimama.lt birželį inicijavo diskusijų ciklą su LR Seimo nariais, visuomenės veikėjais, kurių prašė atsakyti tik į vieną vienintelį klausimą: ar tikrai Lietuvoje viskas padaryta mamos verslo labui? Ta proga interviu su diskusijos iniciatore, portalo vadove, 4 vaikų mama Skaidre Vainikauskaite, vedančia to paties pavadinimo laidą Žinių radijuje.
Jūs, verslios mamos, surengėte pirmą susitikimą su politikais Seime. Kėlėte klausimus, kurie, kaip atrodo, politikams buvo lyg ir nauji bei nesuvokiami. Nors politikos naujokų nebuvo. Negi tai pirmas kartas, kai juos keliate ir kalbatės su Seimu? Projektas, kaip suprantu, tęstinis?
Kadangi portalas dar jaunas ir politikos senbuviams mažai girdėtas, o ir skaityti dažnas iš jų neturi laiko, nusprendėme su panorusiais susitikti verslumo ir motinystės tema pasikalbėti akis į akį. Juolab kad daugumai verslių mamų šis apsilankymas Seime buvo pirmasis: ar jums nekeista, kad šioms jaunoms moterims, kurios savo sunkiu darbu, kūrybiškumu, išmone tiesiogiai prisideda prie savo šeimos ir šalies gerovės kūrimo, nekaulija pašalpų, nei privilegijų, kalba ramiai, pasvertai ir be perteklinių emocijų, parlamentarai nė karto nerado kvietimo į šventinius renginius, kad ir tos pačios Motinos dienos proga? Ką jau kalbėti apie rimtas diskusijas, svarstymus, posėdžius.
Taigi sprendimu rengti tokias diskusijas būtent parlamente portalas verslimama.lt nori parodyti ir deramą pagarbą šioms moterims, nes jos tikrai nusipelnė būti girdimos. O kad mūsų iškeltos problemos politikos senbuviams buvo naujos, iš dalies nestebina, nes tautos išrinktieji – tokie patys kaip jų rinkėjai, sėdi iš stereotipų susikurtoje komforto zonoje. Jų įsivaizdavimu, versli mama – tai „mamytė“ (gerb. Mečislovas Zaščiurinskas iš pradžių tokį lengvai pašiepiamą toną ir bandė laikyti), laisvu nuo košių virimo ir sauskelnių keitimo metu nunerianti dvi servetėles ir iš jų neva daranti verslą. Buvo savotiškai smagu stebėti parlamentarų sutrikimą ir nuostabą, kai suprato, jog į diskusiją susirinkusios verslios mamos – tituluotos mokslų daktarės, darbdavės, kai kurios sėkmingai verslauja daugiau kaip po 10 metų ir į biudžetą yra sumokėjusios milijonus mokesčių. Teisybės dėlei reikia pridurti, kad kas antra – dar ir daugiavaikė, auginanti po 3–4 vaikus.
Kurį laiką jau ne Seimo narys Artūras Melianas išsakė mintį, kad motinystė nėra draudiminis įvykis ar liga. Seimo nariai reagavo gan audringai. Kodėl, jūsų nuomone?
Artūro Meliano išsakyta mintis iš esmės yra revoliucinga: siūloma iš pagrindų keisti dabartinę, nuo XX a. pradžios gyvuojančią socialinio draudimo sistemą, kuri, visuomenei senstant, mažėjant gimstamumui ir didėjant emigracijai, kuo toliau, tuo labiau primena kiaurą batą – kad ir kiek piltum, viskas išbėga, pinigų nuolat trūksta. Juolab kad motinystė ar vaiko auginimas tikrai nėra tas įvykis, dėl kurio prarandamas gebėjimas dirbti – kol vaikas auga, laiko profesinei veiklai natūraliai sumažėja, tačiau disciplinuota, tinkamai planuojanti laiką moteris puikiai susitvarko su kūdikio priežiūros ir buities darbais, o vaiko popiečio miegą ir kelias vakarines valandas laisvai gali skirti nedideliam savo verslui palaikyti ir plėtoti.
Verslą turinčioms ir vaikus, ypač iki 2 metų amžiaus, auginančioms moterims dabartinė soc. draudimo sistema itin nepalanki. Susilaukusios naujagimio, verslininkės iš esmės turi tik du pasirinkimus: gauti motinystės išmokas, bet atsisakyti verslo 1–2 metams arba atsisakyti motinystės išmokų ir toliau plėtoti verslą. Iš esmės tai yra modernusis moterų, o dažnu atveju – ir šeimų išbuožinimas, nes ką reiškia palikti smulkų arba vidutinį verslą, kuriame sukiesi pats asmeniškai, metams ar ilgiau? Verslo mirtį. Tiesa, yra ir trečiasis būdas: imti išmokas ir toliau verslauti šešėlyje, apsimetant, kad jokio verslo čia nėra.
Jei individualia veikla besiverčiančios mamos dar gali tai daryti neužkliūdamos valstybiniams prievaizdams, darbdavėms tokie žaidimai neįmanomi. Tiesa, atskirai verta paminėti, kad dirbančioms individualiai pagal pažymą, apskaičiavus motinystės išmokas pagal visokius koeficientus ir pan. matematines stilistines figūras, susidaro tik katino ašaros – tos moterys vis tiek priverstos dirbti ir po gimdymo, nes nei 70 proc., nei juo labiau 100 proc. buvusių mėnesio pajamų iš „Sodros“ joms niekaip nesusidaro. O mokesčiai, susilaukus vaiko, ypač ne pirmo, nemažėja, ir valgyti nauja burna nori. Taigi mamos verslo atveju sena lietuviška patarlė atsiskleidžia visu gražumu: kas veža – tam krauna. Nori turėti vaikų ir verslą? Ark, kol nugriūsi, nes be „Sodros“ pinigų jokių kitų paslaugų valstybė tau pasiūlyti negali.
Ar pati verslininkių mamų bendruomenė yra mėginusi kreiptis į politikus dėl jūsų suminėtų problemų kokia nors peticijų forma ar kaip kitaip? Jei ne, tai kodėl? Juk verslios mamos yra, preziumuotina, aktyvios.
Iš karto patikslinu: formaliai verslių mamų bendruomenės kaip tokios nėra, ir to priežastys kelios. Pirmoji ta, kad mamų verslai – labai skirtingų juridinių formų; vienos augina pyplius, kitos jau yra močiutės; vienos dirba individualiai, kitos yra darbdavės; vienų apyvartos nesiekia tūkstančio eurų per mėnesį, kitos vien mokesčių per metus sumoka arti milijono, t. y. rasti jų visų motinystei ir verslams aktualų bendrą vardiklį praktiškai neįmanoma. Antroji – verslių mamų užimtumas. Turint omenyje, kad nemaža dalis verslininkių – dar ir daugiavaikės, apkrauti jas asocijuotoms struktūroms ar bendruomenėms privaloma veikla būtų paprasčiausiai nežmogiška. Trečioji – portalui prijaučiančios verslios mamos, kaip minėjau, gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje, taigi vienytis tiek fiziškai, tiek idėjiškai nėra paprasta ir dėl geografinių priežasčių. Juolab kad kur nors Švedijoje vaikus auginančiai mamai lietuviškos mamos verslo problemos sunkiai suprantamos.
Na, o ketvirtoji, bene pagrindinė, priežastis, kodėl nėra verslių mamų bendruomenės – moteriško solidarumo stoka. Savotiškai graudu ir juokinga, kad kita verslininkė pirmiausia suvokiama kaip nesąžininga konkurentė, o dažnu atveju vertinama dar ir per asmeninę moterišką prizmę (jaunesnė, lieknesnė, gražesnė), nors abiejų verslas – tokio paties penkių sumuštinių ir trijų kojinių, parduodamų niekam nežinomoje el. parduotuvėje, dydžio. Vyrų politinis ir verslo elitas yra solidarus ir tarpusavyje glaudžiai, tegu ir ne visada tinkamai, sąveikauja, moterims šiais klausimais dar trūksta sąmoningumo. Dėl to, klausydama verslių mamų rūpesčių, dažna parlamentarė apie jų bėdas girdi pirmą kartą ir nesupranta, kad jų tokių apskritai gali kilti, nes „mums Ūkio ministerija sako, kad Lietuva yra mokesčių rojus“, „niekas daugiau Europoje neturi tokių puikių vaiko priežiūros atostogų ir motinystės išmokų“, o jos pačios vaikai jau seniai užaugo, o anūkai, tikėtina, nepatogumų nepatiria. Tačiau tikiu, kad, įsibėgėjus mūsų planuojamam verslių mamų diskusijų su politikais ciklui, rasis verslo aplinką į gera keičiančių iniciatyvų ir sprendimų.
Manote, po šito susitikimo kas nors pasikeis? Bent jau šitos kadencijos metu?
Tikėtis greitų permainų būtų naivu. Tačiau, manau, svarbiausia yra būti matomoms, dalintis savo patirtimis, kelti į dienos šviesą problemas ir įstatyminį broką, o svarbiausia – keisti stereotipinę politikų nuomonę, esą versli mama – tai emociškai nestabili supermamytė, kiauras dienas socialiniuose tinkluose ieškanti, kur padėti save. „Neturiu kada už jus galvoti įstatymų pataisų, man dirbti reikia“, – taip seimūnams atkirto dviejų vaikų mama, ekonomistė, soc. mokslų daktarė, valdanti viešbutį ir meno galeriją, kai jai buvo pasiūlyta parengti siūlymus pataisoms, t. y. padaryti tai, kas tautos mandatą gavusiems parlamentarams priklauso pagal priedermes. Jei ne šios, tai bent naujos kadencijos Seime tikimės būti girdimos ir išgirstos, nes moterų verslumo skatinimas ir palaikymas turėtų būti vienas iš prioritetinių valstybės uždavinių. Pasaulio statistika rodo, kad darbą arba verslą turinti moteris į šeimą grąžina iki 90 proc. savo pajamų, jau nekalbant apie tai, kad vaikams rodo deramą veiklumo, aktyvumo, visuomeniškumo pavyzdį. Taigi kuo daugiau Lietuvoje bus sėkmingų verslių mamų, tuo greičiau galėsime kalbėti apie vidurinįjį sluoksnį – dirbantį ir galvojantį savo galva, ir galbūt vien dėl to kažkam neparankų.
Yra internete piktų komentatorių, kurie laiko, jog versli mama yra oksimoroniška (prieštaringa) sąvoka. Ką jūs į tai?
Kiek man žinoma, Lietuvos Respublikoje moterims leidžiama studijuoti ekonomiką, rinkodarą, verslo ar pardavimų vadybą, personalo valdymą ir kitas su verslu glaudžiai susijusias specialybes, kurių suteikiamos kompetencijos gali būti ir yra tiesiogiai taikomos nuosavame versle. Tad jeigu neįžvelgiama prieštaravimų švietimo sistemoje, kodėl jų staiga įžiūrima gyvenimo realijose? Abejoju, ar tokie komentatoriai yra verslininkai. Beveik neabejoju, kad jie yra vyriškos lyties. Bet vyrais aš jų nevadinčiau. Ir juo labiau nesvarstyčiau jų kandidatūros tapti mano verslo partneriais.
Birželio 29 d. numatytas antrasis verslių mamų diskusijų su politikais raundas atšauktas dėl tą pačią dieną rengiamo nenumatyto Seimo posėdžio, su kuriuo baigiasi ir Seimo pavasario sesija. Tad politikų egzaminavimą pratęsime rudenį.
