Skolos slegia vis daugiau įmonių ir privačių namų ūkių. Administruoti skolas įmonėms darosi vis brangiau, o fiziniai asmenys nelinkę tartis dėl skolos grąžinimo.
Kreditų valdymo ir skolų išieškojimo ekspertai teigia, kad naujas įrankis – mobilioji programėlė Eskolos padės verslui efektyviau valdyti procesus, o siūlomi nauji sprendimai paskatins greičiau padengti susidarius įsiskolinimus.
Anot įmonės „Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio, ši aktuali duomenų bazė taip pat pasitarnaus ir dirbantiems savarankiškai. Eskolos mobiliojoje programėlėje registruoti skolininkus – fizinius ir juridinius asmenis – gali visi be išimties.
Tokio tipo mobilios programėlės kaip Eskolos sulaukė didelio populiarumo Vokietijoje bei Rumunijoje, tad tikimasi, kad ir Lietuvoje šis skolų valdymo įrankis bus pripažintas vartotojų. Artimiausiu metu Eskolos startuos ir kitose Baltijos šalyse.
„Lietuvos verslas iki šiol neturėjo tokio įrankio, kuris būtų patogus naudotis ir reikšmingai sumažintų sąnaudas administruojant skolas. Esame sukaupę didelę duomenų bazę, kuri patogiai pasiekiama per Eskolų programėlę. Taip pat turime ir praktinių žinių, kaip padėti padengti įsipareigojimus bei atgauti paskolintus pinigus. Manome, kad šis produktas grąžinamų paskolų verslui procentą padidins bent 20-30 proc., – įsitikinęs M. Šlepetis.
Šaltinis – Creditinfo. Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota 253 tūkst. skolininkų. Fizinių asmenų vidutinė skola siekia 1,444, juridinių – 4,889 eurus.
Skola ne žaizda ne tik lietuviams
Dar vienas svarbus aspektas – skolininkai nebejaus psichologinio diskomforto, kuris trukdo susisiekti su kreditoriumi ir tartis dėl skolos grąžinimo grafiko, patogaus abiem pusėms.
Įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis
M. Šlepetis priduria, kad Lietuva nėra išimtis Europos kontekste. Apie skolas garsiai žmonės vengia kalbėti įvairiose šalyse, ypač mažas procentas jų susisiekia su skolų išieškojimo bendrove ir tuo labiau – su antstoliais.
Naudojantis Eskolų mobiliąją programa galima pačiam valdyti savo įsipareigojimus: atidėti įmoką, susidaryti skolos mokėjimo grafiką, naudotis kitomis sąlygomis, kurios leistų grąžinti pinigus ir išvengti didelių išieškojimo ar administravimo kaštų.
Skolų išieškojimo bendrovių patirtis rodo, kad trys ketvirtadaliai skolininkų, įtrauktų į elektronines sistemas, savo skolas gražina greičiau.
„Svarbiausia, kad skolininkas pats valdo savo įsipareigojimus, mato dabartiniu laiku mokėjimus, skolų būklę, atliekamus administravimo veiksmus ir kt. Nuo šiol nebereikia skolininkui aiškintis telefonu dėl neatliekamų mokėjimų, nes visus klausimus, susijusius su skola, galima spręsti per mobilią aplikaciją“, – akcentuoja M. Šlepetis.
Kredito biuro ir informacijos apie skolas paslaugų bendrovės „Creditinfo“ komercijos direktorė Jekaterina Rojaka priduria, kad skolų valdymo įrankiai ir elektroninės sistemos, kuriose registruojami skolininkai padeda apsaugoti ir juos pačius nuo didelių delspinigių.
„Mūsų patirtis rodo, kad trys ketvirtadaliai skolininkų, įtrauktų į elektronines sistemas, savo skolas gražina greičiau. Manau, kad tokią tendenciją lemia įvairūs apribojimai, kai žmogus, pavyzdžiui, nebegali įsigyti naujo telefono, ir psichologiniai veiksniai, nes skolos faktas tampa vos ne viešai matomas“, – sako J. Rojaka.
Ji taip pat pastebi, kad pastaruoju metu mažėja verslo tolerancija skoloms – įmonės apie jas kredito biurams, išieškotojams ir antstoliams praneša anksčiau nei geraisiais laikais.
Mobilią Eskolos programėlę galima nemokamai atsiųsti iš „Google“ ir „Apple“ mob. parduotuvių.
Paskolos draugams irgi rizikingos
Platformoje įdiegta ir dar viena naujovė – naudodamiesi šia funkcija žmonės gali vieni kitiems skolinti pinigų ir užfiksuoti šį faktą juridiškai, kad nekiltų klausimų ir ginčų dėl gražinimo. Ši funkcija ilgainiui turėtų tapti vienu populiariausių įrankių.
„Legal Balance“ atlikta apklausa rodo, kad 41 proc. tautiečių (kurių pajamos siekia bent 500 Eur „į rankas“) per pastaruosius 12 mėnesių skolino pinigų draugams, giminėms bei artimiesiems. Skolinamos sumos svyruoja nuo 100 iki 500 Eur (36 proc. respondentų). Antroje vietoje – kiek mažesnės paskolos, iki 100 Eur. Tokias sumas pernai skolinę nurodo 25 proc. apklaustųjų.
Šaltinis – Legal Balance
41 proc. respondentų, per pastaruosius 12 mėnesių skolinusių pinigus, susidūrė su skolų negražinimu. 20 proc. skolinusių pinigus niekaip šio fakto neįtvirtino, o 71 proc. respondentų teigia, kad tikisi, jog pakaks žodinio susitarimo.
„Tikimės, kad žmonės ilgainiui įpras net ir pažįstamiems skolinti užfiksuojant šį faktą. Priešingu atveju – neužfiksavus sandorio – pinigus atgauti gali būti sunku, o kartais tiesiog neįmanoma. Dabar atvejai, kai tokio tipo skolininkai piktybiškai užmiršta skolas, gana dažni“, –sako „Legal Balance“ vadovas.
Įgauna pagreitį
M. Šlepetis užsimena, kad platformoje slypi ir didžiulis analitinis potencialas, mat skolininkų ir sumų dinamika leidžia stebėti ekonomikos bei atskirų ūkio sektorių būklę ir gana anksti pastebėti pokyčius.
Šiuo metu „Legal Balance“ sukurtoje Eskolos aplikacijoje yra daugiau nei 4 tūkst. aktyvių vartotojų (0,9 tūkst. juridinių ir apie 3,1 tūkst. fizinių asmenų). Skolininkų registruota apie 3,7 tūkst. Iš jų 1,4 tūkst. yra juridiniai asmenys ir 2,3 tūkst. – fiziniai.
„Aktyviausiai sistema naudojasi fiziniai asmenys. Šiuo metu per platformą iš viso valdome 20 mln. Eur skolų portfelį. Jame beveik 14,8 mln. Eur sudaro fizinių asmenų skolos, o beveik 5,3 mln. Eur – juridinių. Didžiausią dalį portfelyje sudaro nepadengtos paskolos (per 10,1 mln. Eur), neatsiskaitymai už suteiktas prekes ir paslaugas (daugiau nei 4,6 mln. Eur), neatlyginta žala (apie 4,7 mln. Eur) ir neišmokėtas darbo užmokestis (beveik 0,7 mln. Eur). Vidutinė skola siekia 3 882 Eur“, – vardija M. Šlepetis.
Viršelio nuotrauka asociatyvinė © Canva.
