„Gamtos pilnatvės“ moterys – Žydrė Saprigonaitė, Vaida Zlatkutė, Renata Paramonova ir Edita Noreikienė – per kelerius metus veiklos pažino daugybę žolių, atranda jų augimo vietas, žino, kada kuris augalas žydi, tačiau juokiasi, kad gamta vis tiek nepaliauja stebinti netikėtumais.
„Išeini vienos žolės – randi kitą“, – kvatojasi šaunioji žolininkių ketveriukė ir vaišina pačių kepta duona, nors labiausiai maloniu kvapu vilioja visai šalia išdėliota kosmetika. „Visos nuo vaikystės prisimename, kad močiūtė duodavo neskanios pelynų arbatos, kai skaudėdavo pilvą, arba čiobrelių, kai kosėdavai. Daugelis mūsų turi tų žinių, tik viskas gerokai primiršta“, – kalba pievų žiniuonės ir priduria, kad remiasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir semiasi žinių iš knygų.
Renata Paramonova atvirauja, kad likimas, matyt, neatsitiktinai suvedė su Vaida ir Žydre. „Prieš 6 metus mano gyvenime vyko virsmas, buvo sudėtingas ieškojimų laikas. Toje krizinėje būsenoje aš ieškojau išeičių. Pradėjau lankyti jogą. Tame ieškojime, tame kelyje man trūko atsakymų. Vaida vieną dieną pasiūlė atvykti į jos sodybą, Andrioniškį, ir tas susidūrimas akis į akį su gamta, su grožiu, su didybe kažką manyje turbūt pažadino, leido kažką prisiminti ir man ta akimirka buvo labai svarbi“, – tuometę vidinę būseną prisimena pašnekovė.
Aš supratau, kad labai ilgiuosi namų – namų plačiąja prasme, nes gimiau ir augau labai gražioje vietoje prie Nemenčinės. Tas gamtiškumas, laukinės gamtos jausmas man yra labai svarbus, bet paauglystėje labai norėjau miesto, kultūros ir pramogų. Bėgdama nuo to, kas iš tiesų yra mano, gerokai susipainiojau gyvenime.
Taip Renata Vilniaus gyvenimą iškeitė į gyvenimą Anykščiuose. Kol dvejus metus kraustėsi, įsiliejo į Vaidos veiklą, žoliavimą, gamtos stovyklas vaikams.
Stiprinti ir artinti save prie gamtos
Žolės ir natūrali medicina moterims patinka tuo, kad padeda nesusirgti, veikia ligos ir susirgimo priežastį. „Mes negydome žmonių, mūsų tikslas kitoks – kad žmogus norėtų grįžti į gamtą, atrasti save toje gamtoje. Lietuva – nuostabus kraštas, ir visi mes, čionykščiai, turime savyje žinojimą, kaip sau padėti. Tai mūsų genuose. Visų pirma pačios dėl savęs stengiamės grįžti į gamtą. Geriau stiprinti ir artinti save prie gamtos, geriau gyventi taip, kad nebūtų ligos, kažkokios katastrofos. Gamta padeda jausti harmoniją su savimi, jaustis stipresniu, atsparesniu, labiau atsipalaidavusiu“, – porina Vaida.
Jai antrina Žydrė, pasak kurios, kosmetika iš augalų gimė kaip noras turėti tokių priemonių, kurios būtų natūralios, leistų odai būti skaisčiai, natūraliai spindėti, kad nereikėtų maskuotis kreminėmis pudromis. „Kad mažiau tų raukšlelių būtų, nes joms mažinti yra puikios laukinės morkos, – paaiškina. – Kadangi esame nutolę nuo savęs ir gamtos, norime labai greitų rezultatų. Yra toks mitas, kad jeigu kažkokio rezultato nori iš žolių, tai reikia jas vartoti labai ilgai. Tačiau vaistažolės turi savybių gana sparčiai skatinti odos ląstelių regeneraciją, užtikrinti jos apsaugą nuo saulės spindulių“.
Susikūrė, ko pačioms reikėjo
Kurdamos būsimos produkcijos idėją, moterys rėmėsi asmeniniais poreikiais. „Reikia nusiprausti, vadinasi, reikia muilo. Paskui reikia odą kažkuo pamaitinti ar padrėkinti, taip atėjo aiškus suvokimas, kad reikia keleto kremų. Reikia lengvo aliejaus, kad gerai įsigertų, reikia kažkokių vaistažolių, kurios atliktų vienokias ar kitokias funkcijas“, – vardija Vaida.
Pasak Žydrės, įdomus pats kosmetikos kūrybos procesas, nes grožio priežiūros priemonėms keliama nemažai reikalavimų: kad gerai gaminys įsigertų, kad būtų malonaus kvapo, kad nebūtų sunki kremo struktūra. Pasak Renatos, jos žmonėms nieko nesiūlė – žmonės patys prašė, nes patiko struktūra, kvapas, vaizdas.
„Nuo tų pirminių prekių iki dabartinių nueitas nemažas kelias. Pirmieji mūsų muiliukai atrodė tikrai kitaip. Gaminiai tobulėja kaskart, mums svarbu, kad jie būtų estetiškai gražaus ir patrauklaus vaizdo. Atsirado žmonių, kurie kuria mums pakuotes, logotipus. Mūsų versle ir mūsų veikloje svarbu, kad viskas būtų labai gražu“, – akcentus dėlioja Renata.
Pirma, kas patraukia žmonių dėmesį – tai kvapas, savotiška „Gamtos pilnatvės“ produkcijos vizitinė kortelė. Gaminiuose vartojama daug kokybiškų, prabangių eterinių aliejų. Kartais viename produkte yra iki 20 skirtingų augalų kvapų. Galima kremuką sumaišyti iš trijų aliejų, ir bus geras, natūralus produktas. Tačiau kai tą pačią tekstūrą išgauni iš 15 skirtingų sudedamųjų dalių ir kiekviena jų daro kažką ypatingo odai, sveikatai, psichikai, nes kvapai tiesiogiai veikia nervų sistemą, – tai mūsų kūrinius paverčia menu ir mūsų išskirtinumu.
„Mūsų tikslas nėra sukurti pigią prekę, – tvirtina Renata. – Mes norime investuoti į kokybę, o ne į kiekį ar mažą kainą. Asortimentas nėra didelis: keturi muilai, vienas kremas, du tepaliukai, sviestelis, lūpų balzamas. Nenorime plėstis, nes vien šiuos produktus galime tobulinti ir kaskart išgauti vis geresnę struktūrą bei kvapą“.
Iš mero – jaunųjų verslininkų apdovanojimas
Pasak Vaidos, joms nesinorėjo iš aliejų gaminti kremų taip, kaip tai šiuo metu daro dažna įmonė ar moterys savo reikmėms. „Norisi, kad produktas gerai įsigertų, kvepėtų, maitintų, drėkintų, trauktų žmogų. Tai kosmetika ir sielai, ir kūnui. Per pojūtį, per uoslę kažką gero sau darai, nuo eterinių aliejų atsipalaiduoji. Kvapai pakylėja tave, nes veikia visus tavo pojūčius, emocijas, energetinį lauką. Ir viską pačios darome ir pačios naudojame“, – šypsosi kosmetikos gamintojos.
Moterys dalyvauja mugėse, parodose, įvairiose šventėse, kiekviename mieste sukuria salelę, kurioje galima rasti jų kosmetikos. Šią vasarą kartu su Anykščių vicemeru buvo Vokietijoje, augalų parodoje „Buga“. Turi svajonių, mezga kontaktus su Japonija. Rudenį iš Anykščių mero ketveriukė atsiėmė jaunųjų verslininkų apdovanojimą.
„Neturime tikslo užkariauti visą Lietuvą ir pasaulį ar konkuruoti su kitais gamintojais. Mes turime kitų tikslų – siekiame, kad žmogus grįžtų į savo namus, į gamtą. O gamta stebuklų pateikia nuolat“, – tvirtu nusiteikimu nesivaikyti pigaus populiarumo baigia pokalbį gamtos pilnatvę rieškučiomis semiančios verslininkės.
