Vis daugiau tėvų suvokia, kad vaikų finansinis raštingumas turi būti ugdomas nuo mažens. Medicinos psichologė–psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė (nuotraukoje) pastebi, kad šis procesas gali būti sudėtingas, ypač jei patys tėvai nejaučia pasitikėjimo savo finansinėmis žiniomis.
Finansinių žinių svarba keičiasi kartu su laikmečiu
Kaip pastebi „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Sandra Gimžauskienė, anksčiau finansinės žinios natūraliai buvo perduodamos per gyvenimo situacijas.
Tačiau šiandien tėvai vis dažniau turi patys gilintis į finansines temas, kad galėtų apie jas kalbėti su vaikais.
Finansinis raštingumas tampa vis svarbesnis mūsų kasdienybėje, ypač atsižvelgiant į skaitmeninių paslaugų plėtrą ir sukčiavimo grėsmes. Todėl šeimos vis dažniau suvokia, kad ankstyvas vaikų finansinis ugdymas – būtinas.
„Toks mokymas padeda vaikams suprasti pinigų vertę, ugdo atsakingą požiūrį į išlaidas ir taupymą bei skatina sąmoningą finansinių sprendimų priėmimą. Be to, tai suteikia vaikams įgūdžių, kurie bus naudingi visą gyvenimą, padedant jiems išvengti finansinių klaidų ir užtikrinant finansinį stabilumą ateityje“, – privalumus vardija ekspertė.
Jeigu šeimoje pinigai – tabu
Vis dėlto net ir suvokdami šios temos svarbą, tėvai dažnai patys susiduria su emociniu barjeru.
Medicinos psichologė–psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų trukdo pačių patirtys.
Jei šeimoje pinigai buvo tabu – apie juos nekalbėta, o nepriteklius kėlė gėdą – tuomet natūralu, kad ir dabar kalbėti apie finansus tėvams su savo atžalomis sunku.
Pasak pašnekovės, dėl šių vidinių nuostatų kai kurie tėvai sąmoningai ar nesąmoningai vengia su vaikais kalbėti apie finansus. Kiti – per stipriai kompensuoja, bandydami duoti vaikams viską, ko patys neturėjo.
„Mes dažnu atveju jaučiame per didelį norą apsaugoti vaikus nuo to, ką patys išgyvenome, ir taip iškreipiame realų santykį su pinigais. Bet jeigu žiūrėtume bendrai, finansai yra tik viena iš gyvenimo sudedamųjų dalių. Svarbu padėti vaikams įsisąmoninti, kad ne pinigų kiekis lemia gyvenimo kokybę, o tai, kaip jie jaučiasi ir valdo finansus“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Geriausia mokykla – tėvų pavyzdys
Kad vaikų finansinis raštingumas didėtų, vienas svarbiausių aspektų – tėvų elgesys su pinigais. Pasak S. Gimžauskienės, net jei tėvai tiesiogiai nemoko vaikų planuoti biudžetą ar taupyti, jų sprendimai ir požiūris perduodami per kasdienes situacijas.
„Tėvų elgesys yra kertinis veiksnys formuojant vaikų finansinius įpročius. Vaikai mokosi stebėdami, kaip planuojamas biudžetas, taupoma ar investuojama. Jei tėvai valdo pinigus atsakingai – tikėtina, kad ir vaikai perims tokius įpročius. Priešingu atveju – kopijuos ir neatsakingą modelį“, – teigia „Citadele“ atstovė.
Todėl tėvams svarbu sąmoningai galvoti, kokią žinutę jie perduoda – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Svarbus ne tik turinys, bet ir tonas – ar kalbama atvirai ir ramiai, ar su įtampa ir gėda.
„Vaikai labai atidžiai stebi, ką perkame ir ką galime sau leisti. Tokiose situacijose svarbu paaiškinti sprendimus: pavyzdžiui, kodėl šįkart perkame tik vieną žaislą ar saldainį. Taip formuojamas jų supratimas apie ribas ir pasirinkimus – dar ne apie konkrečias sumas, bet jau ir apie pinigų prasmę“, – sako psichoterapeutė.
Sėkmė – ilgo proceso rezultatas
Vaikų finansinis ugdymas – tai ne vienkartinis pokalbis ar taisyklių rinkinys. Tai tęstinis, ilgalaikis procesas, kuriame vienodai svarbios tiek žinios, tiek emocinis klimatas šeimoje. Ekspertės sutaria – būtent tėvų požiūris, elgesys ir gebėjimas atvirai kalbėti apie pinigus daro didžiausią įtaką vaikų požiūrio formavimuisi.
Psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė atkreipia dėmesį, kad finansinis raštingumas glaudžiai susijęs su vaiko emociniu saugumu. Anot jos, vienas svarbiausių dalykų – gebėjimas reaguoti į nesėkmes ramiai ir be kaltinimų.
Kai vaikas susiduria su nesėkme, svarbu nesureikšminti klaidos, o padėti suprasti, kad tai – natūrali mokymosi dalis. Priešingu atveju jis gali pradėti manyti, kad vertas meilės tik tada, kai viską daro tobulai – o tai ilgainiui kenkia savivertei.
Pasak jos, efektyviausias būdas mokyti – rodyti pavyzdį iš savo gyvenimo. Atviri tėvų pasidalijimai apie nesėkmes ir sprendimus vaikui siunčia aiškią žinutę: finansiniai iššūkiai yra įveikiami.
Šiai minčiai pritaria ir S. Gimžauskienė, pabrėždama, kad vaikų finansinis raštingumas formuojasi ne per vieną pamoką, o per nuoseklų stebėjimą ir dalyvavimą kasdienėse situacijose.
„Vaikai mokosi stebėdami tėvų sprendimus. Jei jie mato, kad finansai tvarkomi apgalvotai, o sprendimai – pagrįsti, jie ima tai laikyti norma. Svarbiausia – nuoseklumas, net jei pradžioje pasitaiko klaidų ar nesusipratimų. Finansų tema šeimoje turėtų būti vertinama kaip puiki galimybė ne tik mokyti vaikus, bet ir augti patiems tėvams kaip sąmoningiems, atviriems ir kantriems finansų ugdytojams“, – sako ekspertė.
Iliustracija – pranešimo organizatorių.
