Vaikščiojimas kelią į vilniečių gyvenimo būdą skinasi mažais žingsneliais

Projekto #VilniusEina10000 komanda su partneriais ir nugalėtojais baigiamajame renginyje, kuris rugsėjo 29-30 d. vyko Vilniaus sporto ir kultūros festivalio rėmuose parodų centre LITEXPO. 

Sostinės Naujininkų seniūnijoje penkis mėnesius vykdytas bandomasis fizinio aktyvumo skatinimo projektas #VilniusEina10000 išjudino ne tik gyventojus, bet ir biuruose dirbančius vilniečius. Į kvietimą kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis ypač aktyviai atsiliepė vyrai, jau pajutę, ką sveikatai reiškia sėdimas darbas.

Aušra Žukauskienė, uoliai dalyvavusi projekto #VilniusEina10000 veikloje #NaujininkaiEina, džiaugiasi laimėtu apdovanojimu – išmaniuoju laikrodžiu, kuris ne tik rodo laiką, bet ir matuoja pagrindinius savininko fiziologinius parametrus: nueitų žingsnių skaičių, pulsą, kraujospūdį. Apie konkursą sužinojusi socialiniame tinkle, moteris susigundė ne tiek vertingu prizu, kiek galimybe prasmingai pajudėti, mat dirba sėdimą darbą.

Dvi verslios mamos Loreta Majauskienė (VšĮ „Išmanioji sveikatos akademija“ ir Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė (VšĮ „Versli mama“) su #NaujininkaiEina nugalėtoja Aušra Žukauskiene (dešinėje).

Kiekvieną savaitę nueitų žingsnių išklotines kaip įrodymą, kad vykdo projekto organizatorių užduotis, siuntusi Aušra iš kitų dalyvių išsiskyrė įspūdingais skaičiais: per dieną ji vidutiniškai nueidavo po 12 500 žingsnių. Pasak prizininkės, didžiausią atstumą jai pasiseka įveikti tada, kai kur nors išvažiuoja pailsėti. Be to, augina šunį, o kas turi augintinį, tas žino, kaip jis priverčia judėti. „Labai specialiai stengtis vaikščioti net nereikia – jeigu tik yra galimybė, visur vaikštau pėstute. Žinoma, būna dienų, kai nueinu tik po 4000-5000 žingsnių, bet atsigriebiu kitą dieną. Vaikai jau suaugę, ūkio neturiu, o ką daugiau veikti?“ – šypteli nugalėtoja.

Sąlygos, kurias kėlė projektas #VilniusEina10000, pasak Aušros, nebuvo labai sunkios. Tačiau kadangi nebuvo viešinamos tarpinių rezultatų suvestinės, iš kurių būtų matyti, kaip sekasi kitiems dalyviams, visą laiką tvyrojo nežinia, ar pavyks papulti tarp nugalėtojų. „Kita vertus, gal ir gerai, nes kai liepiama varžytis, pavyzdžiui, kas nueis daugiausiai per savaitgalį, žmonės ima siekti nerealių rezultatų. Tarkime, nueina po 35000 žingsnių per dieną – atrodo, tarsi specialiai tai darytų. Mano galva, jei reikėtų socialiniame tinkle kasdien paskelbti per dieną nueitus žingsnius, taip būtų įdomiau ir skatintų žmones labiau judėti“, – svarsto liekna jaunatviškai atrodanti moteris.

Pasak Aušros, fizinis aktyvumas visų pirma duoda gerą nuotaiką, puikią savijautą, pažintis su naujais žmonėmis ir uždega dalyvauti įvairiose veiklose. Paprašyta pasidalinti savuoju geros išvaizdos ir savijautos receptu, pašnekovė pataria mažiau sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio, o užuot kiurksojus namie, tinkamai apsirengti ir eiti pasivaikščioti. „Nesvarbu, koks oras, vis tiek eikite, kad ir be tikslo“, – drąsina Aušra.

Vilniuje plinta darnaus judumo idėja

Prie #VilniusEina10000 stende trenerio Vytauto vedamų mankštų prisijungė ir po Vilniaus sporto ir kultūros festivalį vaikštinėję pasakų personažai.

Projekto #VilniusEina10000 veiklos #BiurasEina rungtyje pasiryžo dalyvauti 15 įmonių, tačiau nė viena jų neprilygo savivaldybės įmonės Susisiekimo paslaugos komandai. Iš 166 šioje įmonėje dirbančių darbuotojų pasiūlymu kuo greičiau nueiti po 100 km Vardan Tos susigundė apie 20 žmonių. Nepralenkiamas tarp jų pasirodė Raimondas Burkovskis,vadovaujantis Viešojo transporto departamentui.

„Vaikštau kasdien, todėl konkursas man nebuvo didelis neįprastas iššūkis. Mano darbas biure, tad labai vertinu galimybę ateiti į darbą ir iš jo pareiti pėsčiomis, šiek tiek atsigauti nuo sėdėjimo prie stalo. Pristačiau savo mėnesio rezultatus ir paaiškėjo, kad tapau nugalėtoju“, – kukliai apie savo pasiekimus kalba Raimondas. Jam, kaip ir kitiems projekto prizininkams, dovanų atiteko išmanusis laikrodis, padedantis geriau stebėti savo fizinį aktyvumą ir sveikatą.

Nors išmaniojo telefono programėlėje Raimondas yra nusistatęs rekomenduojamą kasdien nueiti 10 000 žingsnių ribą, sako pastaruoju metu labiau pradėjęs skaičiuoti nueitus kilometrus. Nustebina pasakęs, kad per dieną stengiasi įveikti ne mažiau kaip po 10 km, ir visai nesvarbu, ar tai darbo diena, ar savaitgalis.

„Jei per dieną užsibrėžto atstumo nenueinu, grįžęs po darbo vis tiek jaučiu, kad kažko trūksta. Tada specialiai apsirengiu ir išeinu iš namų. Toks gyvenimo būdas man pačiam visų pirma duoda sveikatą, gerą savijautą, daugiau energijos, poilsį nuo protinio darbo“, – vaikščiojimo privalumus vardija atsakingas pareigas užimantis specialistas.

Prieš pusantrų metų SĮ Susisiekimo paslaugos pradėjęs dirbti Raimondas prisipažįsta, kad jį sužavėjo įmonės puoselėjama darnaus judumo idėja, kviečianti atsisakyti automobilio, daugiau judėti, persėsti į viešąjį transportą. „Tokia filosofija mane ir uždegė vaikščioti, nes dirbdamas ankstesnėje darbovietėje važinėjau automobiliu“, – sako rungties #BiurasEina prizininkas.

Kaip suskaičiavo SĮ Susisiekimo paslaugos komunikacijos specialistė Dovilė Marčinskaitė, projekte dalyvavę įmonės darbuotojai kartu sudėjus nuėjo daugiau kaip 3300 km. Pasak jos, dalyvių galimai būtų buvę ir daugiau, tačiau šią iniciatyvą įmonė vykdė rugpjūčio mėnesį, kai daug kas atostogauja. „Artėjant įmonės 20 metų jubiliejui yra minčių skirti dar daugiau dėmesio judėjimui, tik kol kas nenorėčiau atskleisti visų sumanymų“, – intriguoja D. Marčinskaitė.

Nauja cholesterolio norma – 4

Iš kairės: projekto komunikacijos koordinatorė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, ekspertė kardiologė gyd. Asta Grigaliūnienė ir Inga Matkevičienė, VšĮ „Sveikas miestas” marketingo ir projektų vadovė, po paskaitos tarptautinėje konferencijoje „Active Training and Aging“.

Projekto ekspertė gyd. kardiologė Asta Grigaliūnienė, dirbanti Vilniaus universiteto Santaros klinikose, sako pastaruoju metu pastebinti, kad rajonuose gyvenančių žmonių širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) sveikata tolydžio gerėja, ko negalima pasakyti apie biuruose dirbančius miestiečius.

„Anksčiau kaimo žmonės vartojo nemažai alkoholio, todėl rasdavome daug nenustatytos kilmės širdies raumens ligų, kraujagyslių patologijų, sutrikusios kepenų funkcijos, dėl kurios didėja cholesterolio kiekis kraujyje, atvejų. Šiuo metu į kaimą labiau keliasi jaunesni žmonės, tikėdamiesi vystyti savo verslus, sukurti puikias bendrijas. Jie gyvena aktyviau, todėl tvirtai galiu pasakyti, kad jų sveikatos rodikliai geresni nei miestiečių“, – pastebi beveik 40 metų darbo stažą sukaupusi gydytoja kardiologė.

Pasak kardiologės gyd. A. Grigaliūnienės, taip yra todėl, kad rajonų gyventojai daugiau juda ir dirba lauke. Tų miestiečių, kurie sportuoja sporto klubuose, širdies sveikatos rodmenys irgi neblogi, tačiau sulaukusių 45-erių metų Lietuvos gyventojų rodikliai esą smarkiai prastėja ir nebepasiekia nei Europos, nei Amerikos vidurkio.

Projekto ekspertė atkreipia dėmesį, kad skiriant dėmesio vien tik tinkamai mitybai, galima veiksmingai pakoreguoti virškinamojo trakto problemas ar kūno masės indeksą, tačiau be fizinio judėjimo niekaip nepavyks „susitvarkyti“ didelio cholesterolio lygio, t. y. sumažinti sklerotinių plokštelių kraujagyslėse. Juolab kad prieš kelis mėnesius patvirtinta nauja cholesterolio norma – nebe 5, o 4 milimoliai litre.

„Jeigu nejudėsime fiziškai, širdies raumuo, kaip ir visi kiti raumenys, silps. Jis turi būti treniruojamas. Tegul tai būna dviratis namuose – ne itin brangiai kainuojanti sporto priemonė, bet juo važiuojant juda klubų, kelių, čiurnų sąnariai, o tai reiškia, kad jie yra priversti gaminti reikiamas medžiagas ir lieka jaunesni. Tuo pat metu labai stiprėja širdies raumuo“, – pabrėžia medikė.

Pasiteirauta, kaip pati motyvuoja save judėti, sportiška gydytoja juokais vadina save šuniuku, kurį pati išsiveda į lauką. „Pastatau mašiną į garažą ir keliauju pėsčiomis į parduotuvę. Tiksliau, keliauju į parduotuvę du kartus, kad nereiktų labai sunkiai nešti“, – dalijasi mažomis fizinio aktyvumo paslaptimis. Pasak gyd. A. Grigaliūnienės, širdies sveikata besirūpinantis žmogus privalo aktyviai judėti kiekvieną dieną: pavyzdžiui, užuot kėlęsis liftu, lipti laiptais, o per pietų pertrauką pusvalandžiui išeiti pasivaikščioti į lauką.

Už stiklinę sulčių – 1000 žingsnių

Projekto ekspertas, asmeninis treneris Vytautas Šnejerovas (kairėje) su savanoriu, sveiką gyvenimo būdą propaguojančiu estrados žvaigžde Algiu Frankoniu.

Asmeninis treneris Vytautas Šnejerovas antrina kardiologei ir nemėgstantiems eiti ilgų atstumų vaikščiojimą pataria keisti lipimu laiptais. „Per visą dieną bendrai reikėtų įkopti bent jau į 10 aukštą. Tai pagerins kraujotaką, širdies darbą ir nutolins ŠKS bėdas“, – sako projekto #VilniusEina10000 ekspertas.

Dirbantiems biure treneris sako galintis išrašyti vieną ir visiems bendrą receptą – daugiau judėti ir nuolat galvoti apie savo laikyseną. Kas valandą patariama daryti iki 15 min. trukmės pertraukėles ir per jas atlikti kelis 30–60 sek. trukmės tempimo pratimus. Per metus susidarytų labai didelis tempimų skaičius, kūnas jaustųsi geriau, o darbo našumas tik pagerėtų. Be to, mankštos pratimus visą laiką reikia keisti, nes kūnas ilgainiui prie jų pripranta.

Dar specialistas sako pastebintis, kad žmonėms labai nepatinka gerti vandens. Mėgstantiems limonadus ar sultis, treneris juos rekomenduoja užgerti stikline vandens ir aktyviau pajudėti. „Geriausia būtų už kiekvieną išgertą sulčių stiklinę papildomai nueiti dar 1000 žingsnių – kaip priedą prie tų kasdien rekomenduojamų 10 000 žingsnių. Tada tikrai nepriaugsite svorio“, – sako V. Šnejerovas.

#VilniusEina10000 – tai 2018 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais sostinėje organizuotas fizinio aktyvumo skatinimo, nutukimo bei širdies ir kraujotakos ligų rizikos prevencijos projektas, vykdytas kartu su Naujininkų bendruomene ir iš dalies finansuotas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Į projekto veiklas įsitraukė daugiau kaip 1000 sostinės gyventojų ir 15 įstaigų bei įmonių.

Projekto partneriai