Vaikai ir pinigai – kiekvienos šeimos dilema. Finansinius įgūdžius mažieji lavina stebėdami savo tėvus, kurių santykis su pinigais turi didelės įtakos atžalų požiūriui į finansus ateityje. Tėvų pavyzdys padeda vaikams suprasti, kaip svarbu ne tik uždirbti, bet ir atsakingai elgtis su pinigais.
Veiksmingiausias būdas vaikams suprasti pinigų vertę – informaciją perteikti interaktyviai ir žaismingai, todėl rekomenduojama pasitelkti metodus, kurie efektyviai lavina mažųjų finansinį raštingumą.
Žaidimai – raktas į vaikų finansinio raštingumo ugdymą
Banko „Citadele“ duomenimis, kas trečias lietuvis (28 proc.)* suteikia savo vaikams kišenpinigių, dažniausiai kasdienėms išlaidoms. Tačiau tik dalis tėvų tai išnaudoja kaip galimybę mokyti vaikus finansinio raštingumo.
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Sandra Gimžauskienė pabrėžia, kad pinigų valdymo įgūdžiai formuojasi vaikystėje, todėl svarbu rasti būdų, kaip įtraukiančiai ir suprantamai paaiškinti finansinius principus.
„Dažnai vaikai nori kalbėti ne apie pinigus, o apie žaidimus. Todėl finansinio raštingumo ugdymas žaidimų forma suteikia daugybę privalumų. Žaisdami vaikai gali mokytis pinigų valdymo įgūdžių ir smagiai leisti laiką. Paprastos užduotys ir žaisminga forma suteikia patirties su realiomis finansinėmis situacijomis, mokydamos biudžeto sudarymo, taupymo ir išlaidavimo“, – sako S. Gimžauskienė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tokie finansiniai žaidimai kaip „Monopolis“ padeda ikimokyklinio amžiaus vaikams geriau suprasti finansų valdymą.
JAV Mičigano universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad žaidimai, kuriuose vaikai priima realius finansinius sprendimus, ne tik lavina gebėjimą valdyti biudžetą, bet ir formuoja atsakingus finansinius įpročius, padeda išmokti taupyti, sekti išlaidas bei suvokti investavimo pagrindus.
Pasak S. Gimžauskienės, šiuo metu žaidimų, kurie gali padėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą, pasirinkimas yra itin platus. Svarbiausia pasirinkti tokius, kurie būtų įdomūs ir suprantami pagal vaiko amžių ir pomėgius.
„Vaikai gali kurti savo finansinius žaidimus net namuose, naudodami kasdienius daiktus ar išgalvotas situacijas. Tai ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir leidžia lavinti finansinį raštingumą, praktiškai išbandant pinigų valdymo principus“, – teigia pašnekovė.
Atlygio už tam tikrus darbus sistema
Už asmeninius kasdienius buities darbus, tokius kaip kambario tvarkymas, lovos pasiklojimas, vaiko rekomenduojama neskatinti pinigais.
Tačiau tėvai gali motyvuoti vaikus už papildomas užduotis, tokias kaip žolės pjovimas ar pagalba įgyvendinant šeimos projektus. Pasak S. Gimžauskienės, tai padeda vaikams suprasti darbo ir atlygio ryšį.
„Šiandien egzistuoja daugybė programėlių, siūlančių įvairius sprendimus, leidžiančius tėvams skatinti vaikų finansinį sąmoningumą ir tinkamus pinigų valdymo įpročius per atlygio sistemą. Pavyzdžiui, kai vaikas atlieka nurodytą darbą, į jo sąskaitą yra pervedamas „atlygis“ – nustatyta nedidelė pinigų suma iš tėvų sąskaitos. Tai padeda mokytis, kad pinigai nėra savaime suprantamas dalykas, juos reikia uždirbti“, – sako finansų ekspertė.
Taupymo ir investavimo iššūkiai
Svarbu mokyti vaikus ne tik išleisti, bet ir taupyti. Vienas iš veiksmingų metodų – „palūkanų“ sistema: jei vaikas neišleidžia pinigų tam tikrą laiką, jis gauna papildomą sumą. Taip pat galima pasiūlyti pasirinkimą: ar gauti mažesnę sumą dabar, ar didesnę vėliau?
Tai primena garsųjį zefyro eksperimentą, kuriame vaikams buvo pasiūlyta pasirinkti tarp vieno zefyro dabar arba dviejų, tačiau praėjus šiek tiek laiko. Eksperimento rezultatai parodė, kad gebėjimas save kontroliuoti, atidėti malonumą, buvo siejamas su didesne vaikų sėkme ateityje.
Pasak finansų ekspertės, šis principas gali būti taikomas finansiniame ugdyme – kuo anksčiau vaikas išmoksta taupyti bei planuoti išlaidas, tuo stipresnius finansinius įgūdžius jis gali išsiugdyti.
„Vaikai dažnai nori visko čia ir dabar, tačiau finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo kantriai laukti. Jei vaikas suvokia, kad atidėtas malonumas gali suteikti didesnę naudą, tai jam padeda ne tik tvarkant pinigus, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tėvai gali skatinti taupymą žaismingu būdu – pavyzdžiui, jei vaikas savaitę nesinaudoja pinigais, už tai gauna „palūkanas“. Taip jis praktiškai išmoksta taupymo naudą“, – teigia banko atstovė.
Vaiko įtraukimas į šeimos biudžeto planavimą
Įtraukti vaiką į biudžeto planavimą – puikus būdas ugdyti jo finansinius įgūdžius. Pavyzdžiui, galima kartu suplanuoti savaitės vakarienes ir apsipirkti pagal nustatytą sumą. Tai moko kainų suvokimo, prioritetų nustatymo ir atsakingo pinigų valdymo. Pašnekovės teigimu, tokia praktika padeda vaikams suprasti pinigų vertę.
„Kai vaikas mato, kaip tvarkomas biudžetas, jis greičiau supranta, kad pinigai nėra neišsenkantys. Jei jam suteikiama galimybė priimti sprendimus apsiperkant su ribotais ištekliais, jis išmoksta suderinti norus su galimybėmis ir planuoti savo išlaidas“, – teigia ji.
Anot pašnekovės, tokia patirtis skatina finansinį sąmoningumą, nes vaikai greitai supranta, kad renkantis vienus dalykus gali tekti atsisakyti kitų, o tai ugdo gebėjimą taupyti ir atsakingai leisti pinigus.
„Verslo“ sukūrimas
„Citadele“ banko atstovė rekomenduoja dar vieną būdą, kaip vaikams ugdyti finansinius įgūdžius – pradėti kurti savo mažus verslus, pavyzdžiui, parduoti senus žaislus, piešinius ar net prekiauti limonadu vasarą. Tokios veiklos, anot jos, ne tik suteikia praktinės patirties, bet ir padeda įsisavinti pagrindinius verslo principus, tokius kaip pelno siekimas, išlaidų ir pajamų balansavimas. Be to, tai skatina kūrybiškumą ir verslumo įgūdžių lavinimą nuo mažens.
Komercinių veiklų metu vaikai išmoksta ne tik uždirbti pinigus ar valdyti savo išlaidas, bet ir ugdo atsakingą požiūrį į finansus. Vaikai supranta, kad pinigai neatsiranda lengvai ir kad kiekvienas finansinis sprendimas turi savo pasekmes.
„Šie įgūdžiai yra naudingi ne tik versle, bet ir kitose gyvenimo srityse, nes atsakomybė bei savarankiškumas yra vertybės, kurios bus svarbios ateityje“, – teigia S. Gimžauskienė.
* „Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Iliustracija – iš © Unsplash.
