„Socialiniame versle turi būti labai praktiška“, – sako 2016 m. socialinio verslo lydere išrinkta versli mama Violeta Masteikienė. Galbūt priėmus įstatymą, praktiška būti taps lengviau?
Ar žinai, kad kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra priskiriama socialiniam verslui? Jei esi versli mama – neabejojame, kad žinai, o gal ir pati tokį verslą turi. O mes turime naujieną: Ūkio ministerija inicijuoja Socialinio verslo įstatymo rengimą. Šis įstatymas turėtų subalansuoti iškreiptą situaciją dėl socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui bei visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį.
„Visuomenėje iki šiol vis dar nėra išgryninta ir identifikuojama pati socialinio verslo sąvoka – ji tapatinama tik su šiuo metu Lietuvoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, kurios neatitinka modernaus socialinio verslo modelio. Be to, vis dar trūksta supratimo apie socialinio verslo kuriamą pridėtinę vertę, todėl Ūkio ministerija inicijuoja įstatymo, kuris teisiškai reglamentuos socialinį verslą, rengimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme pateikta socialinės įmonės apibrėžtis neatitinka Europos Komisijos nustatytų socialinės įmonės kriterijų. Socialinių įmonių įstatyme įteisintas tik socialinio verslo užimtumo modelis, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Šioms įmonėms teikiama valstybės pagalba, todėl kiti socialinio verslo modeliai lieka neįteisinti ir neplėtojami, o valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių.
Be to, Lietuvos socialinėse įmonėse išlieka tradicinio verslo modeliui būdingas pelno maksimizavimo siekis. Įmonės savininkai savo nuožiūra sprendžia pelno paskirstymo klausimus, pelnas nėra reinvestuojamas į socialinės misijos įgyvendinimą, nėra taikomos inovacijos socialinės misijos ir ekonominės veiklos sinergijai pasiekti. Taip gerokai susiaurinama socialinio verslo samprata ir neišnaudojamas socialinio verslo plėtros potencialas.
„Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl tolesni žingsniai yra labai svarbūs sėkmingai socialinio verslo sektoriaus plėtrai“ , – sako ūkio ministras M. Sinkevičius.
Naujajame Socialinio verslo įstatyme planuojama nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas svarbiausio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio. Taip pat planuojama, kad socialinio verslo gautas pelnas turėtų būti reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai. Įstatymu numatoma apibrėžti, kad socialinis verslas turi būti valdomas atskaitingai ir skaidriai, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla ir nepriklausomumas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.
Žinių radijo laida „Versli mama“ kalbina 2016 m. socialinio verslo lyderę Violetą Masteikienę
