Imant paskolą – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių paskolos palūkanų dydį ir kitas taikomas sąlygas, yra asmeninis kredito reitingas. Todėl žinoti, kas reitingo pokyčiams gali turėti įtakos, vertėtų kiekvienam. Bėda ta, kad tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad tarp gyventojų sklando labai skirtingos ir dauguma klaidingos nuomonės – ar užsiregistravimas finansų įstaigoje atsispindi kredito istorijoje ir jai kenkia?
Baiminasi lygintis paskolų sąlygas
Norint rasti geriausią sprendimą į paiešką reikia įdėti pastangų. Tai galioja bet kuriai gyvenimo sričiai, skolinimasis – ne išimtis. Todėl lygintis finansų įstaigų siūlomas sąlygas ne tik verta, bet ir rekomenduojama, siekiant gauti palankiausią paskolos pasiūlymą. Visgi, apklausos duomenys rodo, kad gyventojai ne iki galo supranta, kaip geriausio varianto ieškojimas atsilieps jų kredito reitingui, todėl kai kurie iš jų baiminasi tai daryti.
Uždavus klausimą, kaip mano, ar užsiregistravimas finansų įstaigoje ir savo asmeninės informacijos įvedimas atsispindi jų kredito istorijoje, 31 proc. respondentų mano, kad registracija kredito istorijoje matosi, tačiau tai jų negąsdina, nes nepakenks jų kredito istorijai, 18 proc. mano taip pat, bet baiminasi registruotis, nes yra įsitikinę, kad tai kenkia kredito istorijai. Tai, kad registracija kredito istorijoje nesimato, mano 24 proc. apklausos dalyvių, o 27 proc. nežino ir nuomonės šiuo klausimu neturi. Tad kaip yra iš tikrųjų?
„Jei klientas tiesiog užsiregistruoja finansų įstaigoje, bet neduoda sutikimo atnaujinti asmeninių duomenų iš registrų, kuriuose matosi jo įsipareigojimai – registracija kredito istorijoje neatsispindės. Jeigu klientas pateikia paraišką paskolai, tačiau gavęs pasiūlymą jo atsisako, šis įvykis kredito istorijoje jau užfiksuojamas, tačiau tai nebūtinai pakenks kredito reitingui. Viskas priklauso nuo kreditus teikiančios bendrovės, kaip ji vertina ir kuo vadovaujasi, vertindama klientų mokumą“, – teigia „Paskolų klubo“ vadovė Indrė Krasovskė.
Iš kur žinoti, pakenks ar nepakenks?
Prieš keletą metų viešoje erdvėje garsiai nuaidėjo istorija apie drastiškai prastėjantį kredito reitingą, lankantis skirtingose finansų įstaigose ir ieškant geriausio paskolos varianto. Istoriją į viešumą iškėlęs vyras ieškojo tiesos, nes neturėdamas jokių skolų ir vėlavimų, o tiesiog lygindamasis sąlygas, pastebėjo, kad jo reitingas nuo B reitingo nukrito iki C, o tai klientui reiškė pablogėjusias skolinimosi sąlygas dėl jo patikimumo grąžinti paskolą. Po šios istorijos Lietuvos bankų asociacija ragino finansų įstaigas švelniau žiūrėti į šį punktą, kadangi ieškoti geriausio varianto yra vartotojų teisė, kuri neturėtų būti ribojama ar už ją baudžiama.
Bendrovė „Creditinfo Lietuva“ patvirtino, kad dažnas domėjimasis atsispindi kredito reitinge, tačiau ar tai pakenks skolinimosi sąlygoms, priklauso nuo domėjimosi pobūdžio – ar klientas tik pasilygins sąlygas, ar pasilyginęs pasirinks vieną iš pasiūlymų.
„Svarbiausia sąlyga ieškant geriausio pasiūlymo – būti tvirtai apsisprendus juo pasinaudoti. Formuojant asmeninį kredito reitingą yra vertinamas laikas nuo paskutinės užklausos, t.y. kuo dažniau vykdomos užklausos, tuo ilgiau laikosi neigiama įtaka. Be to, įtakos turi paskolos rūšis: jeigu domėjimasis būsto paskolomis nepakenkia „Creditinfo“ skaičiuojamam asmeniniam kredito reitingui, aktyvi vartojimo paskolos paieška, priešingai, padidina asmens kredito riziką. Duomenys yra atnaujinami nuolat, todėl gyventojo reitingas perskaičiuojamas kas 24 val. ir reitingo svyravimai gali būti fiksuojami kiekvieną dieną. Tačiau, jei gyventojas tvarkingai ir laiku vykdo prisiimtus įsipareigojimus, asmeninis kredito reitingas palaipsniui gerėja ir į pirminę reikšmę gali atsistatyti po 2-3 mėnesių“, – teigia „Creditinfo Lietuva“ teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Verta paminėti, kad „Creditinfo“ skaičiuojamas asmeninis kredito reitingas yra rekomendacinio pobūdžio automatinis profiliavimas. Išskaičiuojant reitingą nustatoma tikimybė, kad asmuo gali vėluoti atsiskaityti su kreditoriais per ateinančias 90 dienų.
„Kaip jau minėta, svarbu turėti omenyje, kad kiekviena finansų įstaiga paskolas išdavinėja taikydama skirtingą reitingavimo algoritmą. Pavyzdžiui „Paskolų klubas“ turi savo algoritmą nustatyti kliento mokumui ir į tai, kiek žmogus domėjosi apie skolinimosi sąlygas kitur, žiūrime kitaip nei „Creditinfo“ – mūsų reitingo skaičiavime daug svarbiau, ar kredito istorijoje matosi, kad žmogus vėlavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus“, – teigia I. Krasovskė.
Tai kaip teisingai reikėtų rūpintis savo kredito istorija?
Įrašai kredito istorijoje laikosi 10 metų po pilno įsipareigojimų padengimo, tad savo finansinius įsipareigojimus reikėtų vykdyti atsakingai, net jei artimoje ateityje neplanuojate skolintis. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia jums suteikiamas skolinimosi sąlygas – jūsų laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai. Kredito reitingui neigiamą įtaką gali daryti per dažnas skolinimasis mažomis sumomis, nes tai kai kuriems kreditų davėjams gali pasirodyti, kaip nesugebėjimas tinkamai valdyti finansus.
Taip pat reikia nepamiršti, kad didelę įtaką daro ne tik paskolų įmokų dengimas laiku, bet ir kiti – komunaliniai mokesčiai, sąskaitos už prenumeruojamas paslaugas. Jei nuolat vėluosite mokėti telefono, interneto sąskaitas, išsimokėtinai įsigytų daiktų įmokas – tai atsispindės kredito istorijoje, net jei nepadengta skola – vos keli eurai.
„Dar vienas gajus mitas, kad imant paskolą ir turint sutuoktinį, į jo kredito istoriją nebus kreipiama dėmesio. Deja, bus, nes šiuo atveju sutuoktiniai tampa bendraskoliai. Todėl planuojant didesnius gyvenimus planus ir ketinant skolintis, jau prieš kurį laiką reikėtų stengtis pagerinti abiejų kredito istoriją. Taip pat, dar svarbu nepamiršti, kad paskolą gauti pavyks tik tuomet, kai žmogus turi paskutinėje darbovietėje sukaupęs bent 4 mėn. stažą“, – komentuoja „Paskolų klubo“ vadovė.
„Paskolų klubo“ kartu su „Spinter“ inicijuota apklausa buvo vykdoma 2022 metų rugsėjo mėnesį. Apklausti 18-75 metų Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1006 respondentai iš Lietuvos.
Nuotrauka asociatyvinė © Canva.
