Pradedantys verslininkai paprastai daugiausiai dėmesio skiria verslo planui ir investicijų paieškoms. Tačiau, pasak teisės specialistų, pirmiausiai turi būti apsaugota intelektinė nuosavybė, ir tik tada galima toliau vystyti veiklą.
„Tam yra dvi priežastys: apsaugoti savo būsimą verslą nuo kopijavo, o taip pat įsitikinti, kad patys esate originalūs ir tikrai nemėgdžiojate nieko kito. Kitu atveju, išvysčius veiklą, gali tekti susidurti su reikalavimu atlyginti žalą anksčiau už jus tokį pat ar net tik panašų prekių ženklą įregistravusiam savininkui“, – teigia advokatė Laura Beinorienė.
Saugomos ne idėjos, bet jų įgyvendinimas
Portalas VERSLI MAMA jau rašė, kad verslo idėjos teisiškai apsaugoti neįmanoma. Tą patį tvirtina ir advokatė L. Beinorienė: pačią verslo idėją, kol ji dar yra teoriniame lygmenyje, apsaugoti sudėtinga – ji nėra patentuojama.
Jei turite išskirtinį verslo sumanymą, patarimas vienas – kuo greičiau jį įgyvendinkite. Patentuoti galima tik tai, kas yra pritaikoma praktiškai. Autorių teisės taip pat saugo tik idėjos išraišką: dizainą, eskizą, gaminių nuotraukas, brėžinį ir pan.
Advokatė pabrėžė, kad didžiausias autorių teisių privalumas yra tas, kad savo idėją pavertus vienetiniu kūriniu, jų apsauga pradedama taikyti automatiškai.
„Sukūrus produktą, jokių registracijų nereikia. Net žinučių tekstai socialiniuose tinkluose yra autoriaus teisės kūrinys. Tačiau, iškilus konfliktui, kas ką kopijuoja, praverčia medžiaga, įrodanti pirmumą. Todėl geriausia savo kūrinį paviešinti: žiniasklaidoje, parodoje, internetinėje svetainėje arba net atsiųsti sau laišką su jo nuotrauka ir aprašymu arba kopija“, – patarimais dalijosi L. Beinorienė.
Tačiau, pasak teisininkės, autorių teisių apsauga tinka tik tuomet, jei verslas teikia vienetines paslaugas arba kuria konkrečią išraišką turinčius produktus.
„Jei gaminate rankų darbo papuošalus, kiekvieno registruoti nėra prasmės, nes jie saugomi kaip autoriniai kūriniai. Tačiau svarstant apie serijinę gamybą, verta pagalvoti apie dizaino ar rašto registraciją“, – sakė L. Beinorienė.
Įmonės pavadinimas ir prekių ženklas: pasirūpinkite įteisinti
Nusprendusiems verslo idėją įgyvendinti praktiškai, L. Beinorienė pataria kuo greičiau įregistruoti įmonės pavadinimą ir, jeigu nesutampa, prekių ženklą, su kuriuo bus vykdoma jos veikla.
„Dar prieš pradedant veiklą sieti su kokiu nors pavadinimu, verta patikrinti, ar niekas kitas dar neįteisino tokio pat ar labai panašaus ženklo. Padėti gali paieška „Google“, taip pat platformoje TMView, kurioje yra patalpinta dauguma pasaulio prekių ženklų registracijų“, – sakė teisininkė.
Jei įmonės pavadinimas ir prekių ženklas yra unikalūs, anot L. Beinorienės, dar reikia įvertinti, ar ši intelektinė nuosavybė tikrai atitinka numatytus reikalavimus: nepažeidžia geros moralės ar viešosios tvarkos, nenaudoja saugomos geografinės nuorodos ir kt.
„Tik teisingai užpildžius paraišką, apsauga pradės galioti jau nuo jos pateikimo datos. Beje, jei taikote ne tik į vietinę rinką, tuomet verta pagalvoti ir apie apsaugą visoje Europos Sąjungoje“, – patarė L. Beinorienė.
Verta registruoti papildomus prekių ženklus
Anot teisininkės, verslui įsibėgėjus, dažnai įteisinto pavadinimo nebeužtenka ir atsiranda būtinybė registruoti papildomus prekių ženklus. Šiais laikais prekių ženklai gali būti ne tik tradiciniai vaizdas ir žodis, bet ir holograma ar net garsas.
„Populiariausias prekių ženklų tipas vis dar išlieka žodinis, taip pat vaizdinis su žodiniais elementais, dažniausiai logotipas. Tačiau saugoti galima ir įmonių reklaminius šūkius, gaminius ir jų pakuotes ar net interjerą, pavyzdžiui, tinklinių kavinių vidaus išdėstymą“, – pasakojo advokatė.
Anot L. Beinorienės, registruoti verta visus papildomus prekių ženklus, kurie gali nulemti vartotojų apsisprendimą paremti jūsų veiklą arba rinktis jūsų paslaugą ar produktą.
„Daugelis, pamatę raudoną vilkiką, iš karto pagalvoja apie Kalėdas ir saldų gazuotą gėrimą. Tam prekių ženklas ir yra skirtas: sukelti reikalingas asociacijas, veikti pasąmonę ir taip paskatinti priimti sprendimą pirkti“, – sakė advokatė.
Prekės ženklas gali virsti brangiu turtu
Pasak L. Beinorienės, tendencijos rodo, kad nematerialaus turto vis daugėja, tačiau visuomenei dar dažnai trūksta suvokimo, jog jis turėtų būti vertinamas taip pat kaip materialus.
„Deja, vis dar tenka susidurti su situacijomis, kai, pavyzdžiui, nuotrauka yra pasisavinama, nes „buvo internete“. Todėl patiems idėjų, produktų ir paslaugų kūrėjams reikia rūpintis, kaip teisiškai bus apsaugota jų intelektinė nuosavybė. Gerai išvystytas prekių ženklas gali tapti brangiu turtu, kurį galėsite parduoti, o išplėtota verslo idėja – ateityje virsti pelningu franšizės objektu“, – sakė L. Beinorienė.
Taip pat skaitykite:
Ar galima apsaugoti verslo idėją (advokatės Giedrės komentaras)
Verslo idėjos: senbuviai naujokams pataria jomis dalintis
