Tikėtina, jog daugelis tėvų man pritars, kad be galo sunku matyti savo sergantį, kenčiantį vaiką. Ir turbūt ne vienam pažįstamas bejėgiškumo jausmas, jei teko laukti savo vaiko už operacinės durų ar šluostyti ašaras, išriedėjusias dėl skaudžiai patirtos neteisybės ar nelaimingos meilės…
Džiaugiuosi galėdama pristatyti dar vieną „Pokyčių Akademijos“ internetinį seminarą „Ar tavo kelias turi širdį?“. Šį kartą pokalbis pasisuko apie mus valdantį ego, gebėjimą būti savimi, meilę. Kaip visada, mano pokalbio svečiai – du: Oleg Kovrikov, Rusų dramos teatro režisierius, psichologas, gyvenantis moliniame namelyje šiaudinėmis sienomis ir velėna apaugintu stogu, ant
„Jei vaikas, kuriuo kadaise buvai, šiandien paklaustų, ką svarbaus gyvenime išmokai – ką jam atsakytum?” Šį klausimą uždaviau pokalbio „Ar tavo kelias turi širdį?” svečiams Kęstučiui Marčiulynui – Bo Haeng ir Valdui Burniui. Geros nuotaikos užtaisas Valdas visiškai tikras, jog daug ko galima mokytis iš vaikų. Todėl į mažas nesėkmes jis stengiasi reaguoti kaip
Mintys po vaizdo seminaro „Ar tavo kelias turi širdį?“ Neslėpsiu – prieš seminarą iš aplinkinių sulaukiau nemažai abejonių. Daugeliui išgirdus apie mano seminaro svečius, išsprūsdavo klausimas: „Ką bendro gali turėti vienuolis ir dizaineris?“ Tačiau stebėjusieji tiesioginę transliaciją žiūrovai turėjo progos įsitikinti, kad, nepaisant skirtingų gyvenimo pozicijų,