Pagrindinis Posts tagged Liuteronai
Moteriškai

Ar myli savo vaikus?

Martynas Liuteris (XVI a.) esą prabilęs į kažkurį iš šešių savo kūdikių: Vaike, ką tu nuveikei tokio ypatingo, kad aš turiu tave taip mylėti? Tu savo rėkimu juk sukėlei visus namus“ (R. Bainton. Čia aš stoviu). O ir pačios kartais net nesusivokdamos kreipiamės į savo vaikelius evangeliniais žodžiais: „Nutilk, nurimk!“. Juk pats Viešpats taip sudraudė vėją […]
Moteriškai

Vėl visa Lietuva keturias dienas gyvens kapinėse

„Džiaugiuosi pastovėjusi prie šios moters portreto kopijos“, – sako mūsų rubrikos „Širdžiai” autorė Vilma Sabutienė. Ką ji turi omenyje? „Vėl visa Lietuva keturias dienas gyvens kapinėse“, – kartą prieš Vėlinių savaitgalį nugirdau niaurokai burbtelint žmogų. Mintyse iškart pasisakiau, kad visai ne visa. Kita vertus, pasivijo mintis, jei su meile ir su protu – kodėl
Moteriškai

Aš, aš… AŠ!

Mokinys paklausęs senolį, kodėl ana tas žmogus toks liūdnas. Senolis atsakęs: „Tikriausiai jis labai daug galvoja apie save“. Tai jei apie save… Kiekvieną rudenį vis patraukia vėl perskaityti Metus. „Pasikartoti“, mintyse šypteliu pati sau ir prisimenu, kaip vaikystėje Tėtis sakydavo apie knygas, prie kurių vis sugrįždavau (iki šiol tas pats): „Mintinai mokaisi“. Taigi,
Moteriškai

Medaus mėnuo

Vasaros mėnesiai man asocijuojasi su savaitės dienomis. Birželis savo nuotaika primena pirmadienį – ilgos darbų savaitės pradžią (šįryt twitteris švelniai tarstelėjo moksleivių tėveliams, kad summer break will break you). Rugpjūtis – gerasis sekmadienis. O štai liepa – toks aktyvus šventiškas šeštadienis. Ir dar ji man yra medaus skonio – šviežio, tiesiai iš korio, kaip
Moteriškai

Kai viskas bus gerai

Jei pasakysiu „saldainis-laikrodukas“, kokia mintis kils pirmiausia? Atlaidai vaikystėje su prekeiviais prie bažnyčios tvoros? Kuri nors dabartinė mugė? Man, kaip turbūt daugumai liuteronų, paminėjus tas violetiniuose „auksiukuose“ įsuktų saldainiukų apyrankes su popieriuke išpieštu ir ant skritulio formos saldainio prilipintu ciferblatu, iškart prieš akis iškyla kapinių
Moteriškai

Padėkok už dovanas susilaikydama

Ar kam nors pasiryžtate per gavėnią? Būna – atsisakau gardaus / brangaus (prasmė – apriboju save, o sutaupytus pinigus Didįjį Ketvirtadienį atiduodu, paaukoju stokojantiems). Netūnau internete, nežiūriu serialų (užtat perskaitau kasdien po Šventojo Rašto skyrių, turiu konkretų laiką maldai). Kažką nuveikiu artimo labui (savo laiką ir jėgas skiriu kitam žmogui, nuovargį
Moteriškai

Pasidrąsinsiu

Prieš trejus metus artėjant Kalėdoms internete radau šį atsidūsėjimą apie tai, kaip štai yra tokių mamų, kurios taip viską moka (už visus viską žymiai labiau, tikrai) ir spėja susiruošti šventėms (pavyzdiniam stalui, nuotaikai, muzikiniam fonui), o ir atrodo (įskaitant visus namiškius) taip, kad nors iškart fotografuok žurnalo viršeliui ir fotosesijai jo viduje. O aš…
Moteriškai

Kas bus?..

Kartas nuo karto mūsų namuose, mieste, pasaulyje – mūsų gyvenime – susidaro tokia situacija, kad galva ir širdis susidrumsčia nuo baimės, netikrumo, įtampos, pervargimo – visko, net nuo tamsėjančių ir trumpėjančių dienų. Kas bus?.. Ir tada labai reikia tvirto pagrindo ir atramos. Tokio tikro dalyko. Kas galėtų įnešti aiškumo? Gal kalendorius? Nenušneku – tiek dar […]
Moteriškai

Kas man pagelbės?

Šiandien jaučiuosi tarsi bandyčiau pereiti siauručiu liepteliu ir nenuslysti į vieną ar kitą pusę. Mat sakiau, jog pasidomėsiu, kas parašyta apie moters pašaukimą: ne tik kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą – kaip vyrą ir moterį, bet moterį būtent kaip pagalbą, šalia vyro. Turbūt dažniausiai čia pagalvojame apie moterį kaip apie žmoną ir motiną. […]
Moteriškai

Kaip žuvis vandeny

Redaktorei užsiminus, kad vertėtų pakalbėti apie moters pašaukimą, viduj kažkaip susigarankščiavau. Jau vien pašaukimas ko vertas, o dar – moters? Neišsemiama tema! Iškart prisiminiau, kaip kartą mokytoja paskelbė rašinėlio temą: „Mano gyvenimo prasmė“ (ar tikslas). Ir pasakė: „Tikintiems žmonėms tai gerai, jie žino: amžinasis gyvenimas. O va mums…“ Tai va.
Moteriškai

Aš galbūt buvau išauklėtas keistu būdu, bet dėl to esu dėkingas

„Štai, štai kaip aš jaučiuosi ir gyvenu!“ – atsimenu, džiaugsmingai pagalvojau, skaitydama šiuos įstabaus žmogaus Antonijaus Surožiečio žodžius.  Nes kai vaikystėje išgirsti iš artimųjų, kad jau tu, Vilma, jei vyras būtum, tai į kunigus matyt eitum: tau vis bažnyčia ir bažnyčia rūpi, – o ten, Tauragės krašte, iš tikrųjų tarp laukų, sandėlių, motociklų, ekonomikos,