Nors apie sukčių metodus specialistai kalba dažnai, tačiau sukčiavimo mastai Lietuvoje sparčiai auga. Kasmet sukčiai iš patiklių gyventojų išvilioja dešimtis milijonų eurų – tam jie pasitelkia ne tik jau įprastais tapusius apgaulės modelius, bet sugalvoja ir naujų. „Sukčiai greitai reaguoja į
Negirdėjote apie telefoninius sukčius? Esate greičiau išimtis nei taisyklė. Pravartu pasidomėti, juolab kad šių dienų apgavikai neretai klaidina aukas siūlydami neva labai pelningas investavimo galimybes. Vykstant Tarptautinei investuotojų savaitei, Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad skambūs įspūdingo uždarbio pažadai – nieko verti: „stop“ reikėtų tarti tik juos
Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik ketvirtis visų išviliotų
Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad 54 proc. apklausos dalyvių su sukčiais susidūrė, bet pastarųjų ataka baigėsi nesėkmingai. Vis dėlto apytiksliai penktadalis apklaustųjų pripažino, kad nuo sukčiautojų jau yra nukentėję finansiškai. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas sako,
Finansiniai sukčiai atgaivino seną būdą kaip išvilioti pinigus iš gyventojų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Nusikaltėliai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ir skelbimo portaluose. Nusitaikę į prekių pardavėją sukčiai mėgina išgauti jo mokėjimo kortelės duomenis arba įtikinti išsiųsti vertingą prekę, pateikiant suklastotą mokėjimo už pirkinį išrašą. „Kadangi
Prieššventinės skubos apimtus pirkėjus šiuo metu aktyviau atakuoja ir įvairaus plauko sukčiai, kurių tikslas vienas – ištuštinti svetimą banko sąskaitą. Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos ekspertas tikina, kad nors pandemijos metu virtualioje erdvėje laiko praleidžiame daugiau ir apsiperkame dažniau, papildomas atsargumas tikrai nepakenktų. Medicinos banko Pinigų