Lietuvos smulkus verslas vis dar nelinkęs pasitikėti nei bankais nei alternatyviais finansuotojais ieškodamas finansavimo šaltinių. Tam yra svarių priežasčių – rinkoje veikia itin stambūs skandinaviško kapitalo bankai, turintys savus finansavimo prioritetus, be to paraiškų dėl finansavimo
Ilgus metus mokslas verslui buvo sunkiai pasiekiamas – MOSTA atliktas tyrimas atskleidė, kad su mokslu norintys bendradarbiauti verslininkai pasigenda informacijos, nuo ko pradėti. O mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka ir iššūkiai surasti patikimus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų – ir mokslo bei
Marius Jansonas, vienas iš Verslo kreditų konferencijos organizatorių (asmeninio archyvo nuotr.). Juokaujama, kad pačioje pradžioje verslą finansuoja vadinamieji trys F – family, friends and fools (šeima, draugai ir kvailiai). Tačiau išaugus iš verslo pradinukų, plėtrai neišvengiamai prireikia papildomų pinigų šaltinių. Kur, kaip ir svarbiausia – iš ko skolintis, kad
Portalas VERSLI MAMA sulaukė mamos Irminos klausimo, kaip gaunamas finansavimas individualiam sumanymui. Kadangi tema aktuali visoms, plėtojančioms verslą, išnagrinėti Irminos atvejį ir pateikti galimus pasiūlymus paprašėme projektų valdymo ekspertę Ievą Adomaitytę-Subačienę iš Valdymo inovacijų agentūros www.innovate.lt. Gyvenu gigantiškame kieme, kurį supa 6
Valdymo inovacijų agentūra portalą VERSLI MAMA pakvietė pasidomėti tarptautiniais projektais, suteikiančiais naujų finansavimo galimybių viešajam sektoriui ir nevyriausybinėms organizacijoms. Seminaras apie tai – jau netrukus, vasario 1 d., o mes vienos iš nevyriausybininkių, Ievos Vizgirdienės, klausiame, ar tikrai verta eiti su tais tarptautiniais projektais obuoliauti.
Nuo š. m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 15 d. renkamos paraiškos gauti valstybės paramą pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles. Valstybės parama skiriama tradicinių amatininkų, kurie turi Žemės ūkio ministerijos išduotą tautinio paveldo produktų sertifikatą, projektams finansuoti. Remiamas ne tik tradicinių amatininkų dalyvavimas renginiuose, bet ir tautinio
Vokietijoje biodujų jėgainių suskaičiuojama daugiau nei 8000. Ir tai nestebina – perdirbtos žemės ūkio atliekos atneša trigubą naudą: leidžia išlaikyti švarią aplinką, tampa puikia trąša ir dar tai galimybė užsidirbti papildomai. Lietuvoje jau kurį laiką šioje srityje jaučiamas sujudimas. Ypač dabar, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) biodujų
Praėjusių metų lapkritį portalas verslimama.lt visus, svarstančius apie verslą kaime ir norinčius tam gauti finansavimą, kvietė į verslo priešpiečius su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistais. Dabar jau žinome, kas iš šio susitikimo išėjo 🙂 Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą (KPP) skiriama parama ne žemės ūkio verslams
Vadovaudamasi Kūrybinės veiklos programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV- 673, Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Kūrybinės veiklos programos (toliau – Programa) projektų daliniam finansavimui. Projektų paraiškos priimamos iki 2017 m. birželio 15 dienos. Prašome atkreipti dėmesį – projektai
Inovacinių čekių skirta finansine parama yra pasinaudojusi versli mama Rūta Vitkevičienė – jos vadovaujama leidybos įmonė už šiuos pinigus sukūrė mokomojo žaidimo „Raidelių namai“ demoversiją. Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pagal šiemet paskelbtą 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) priemonės „Inovaciniai čekiai“ kvietimą gavo