Ypač tada, kai mums kažkas vis bando įsiūlyti jau paruoštą sėkmės planą: imk ir neškis. Imiesi vieno – nesiseka. Imiesi kito – irgi ne. Gal trečias veiksmingesnis? Žiūri, lygini, seki sėkmės istorijas ir niekaip nesupranti: kodėl jiems pasisekė, o man – ne? Juk dirbo visi pagal tą patį paruoštą planą. Visi pradėjo nuo to paties. Visiems rekomendacijos ir „baziniai paketai“ sėkmės link buvo vienodi. Tad ką aš darau ne taip? Ko nepadarau iki galo? Kur mano klaidos?
Dėmesio! Klaida Nr. 1. Greičiausiai ne viską darei taip, kaip tie „kiti“, sėkmės pasiekusieji. Kažką instrukcijoje praleidai, kaip nereikšmingą ar „man netinkantį“ veiksnį. Skaitei motyvacinę literatūrą, lankei kursus, paskaitas ir seminarus, tačiau realybėje tos informacijos nuosekliai netaikei, pati išbraukdama, kas, Tavo galva, nereikalinga. Čia paaiškinimas toms, kurios siekia viską racionalizuoti.
Klaida Nr. 2. O štai čia paaiškinimas drąsioms: Tau nepasisekė dėl to, kad tai nebuvo Tavo svajonė. Visi Tau pasiūlyti „greito uždarbio“ ar „garantuotos sėkmės“ planai buvo kažkieno kito svajonė, įvyniota į gražų popieriuką ir pateikta taip, kad „sveiko proto žmonės negali to nenorėti!“. Bet juk esi sveiko proto žmogus! Ar ne? Paieškai kontrargumentų – gauni dar stipresnių atgal. Ir patiki. Patiki svetima svajone. Nėra blogai tikėti svetimomis svajonėmis! Visi negerumai prasideda tada, kai perki iliuziją, jog ta svajonė yra ir Tavo svajonė. Tada paliekama šeima dėl tobulesnio partnerio. Metamas darbas dėl idėjos dirbti sau (ar tikrai – sau?), nebaigiamos studijos, nes kursuose Tau pasiūlys tą patį, tik greičiau.
Kartais reikia mesti darbą, nes tas, kurį dirbi, ne tik nėra Tavo svajonė, bet ir Tave susargdina: psichologiškai, fiziškai, moraliai. Kartais visai sveika yra palikti šeimą, kurioje nesijauti sava, o gal net laikytis į ją įsikibus tampa nesaugu. Kartais studijas mesti verta labiau, nei jas tęsti, nes puikiai susigaudei, kad sėdai ne į savo roges (greičiausiai todėl, kad vėl patikėjai svetima svajone – tėvų, draugų ar „prestižo“).
Visi sprendimai kažką gyvenime keisti ar keistis patiems yra reikalingi. Bet jie turi būti Tavo. Jei viso Tavo gyvenimo svajonė buvo sveikatinti žmones, maisto papildų ir vitaminų platinimas gali Tau atnešti sėkmę. Bet gali ir neatnešti.
Kada dingsta ta antroji tikimybė? Kai „nepritempinėji“ gaunamų progų prie savo svajonės. Kai nustoji save apgaudinėti. Kai nebandai tarpinių stotelių paversti centrine stotimi. Kai sieki savo svajonės, nereikia nieko bijoti: nei pokyčių, nei aplinkinių skepticizmo ar pasipriešinimo (būk pasiruošusi – artimiausi žmonės priešinsis labiausiai, nes jiems Tavo pokyčiai neparankūs!), nei prarasto nevertinamo darbo.
Kodėl nebereikia bijoti? Nes nepasisekti tiesiog negali! Svarbiausia nesupainioti laikinos užgaidos su svajone. Ir nepirkti svetimų svajonių kaip savų. Gero skrydžio!
Jolanta Malakauskienė yra 4 vaikų mama, UAB „Marių klinika“ psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos narė. Nuo balandžio 2 d. Kaune prasidės naujas Jolantos paskaitų ciklas moterims – sekite naujienas mūsų portale!
