Karantino sąlygomis įsigaliojus draudimams, daugeliui verslų sutartiniai įsipareigojimai tampa sunkia arba apskritai neįvykdoma našta. Kol kas tiek verslas, tiek gyventojai kylančius sunkumus linkę spręsti abipusių nuolaidų būdu. Tačiau, pasak advokatės Donatos Lapėnienės, tikėtina, kad karantino laikotarpiui užsitęsus bus neišvengta ir didėjančio teisminių ginčų skaičiaus.
Siekdama išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į šalies verslo atstovus ir pateikė išaiškinimą dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nenugalimos jėgos (Force majeure) sąlygų taikymo ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.
Atkreipiamas visų verslininkų dėmesys, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Bandymai kitų sąskaita spręsti savo problemas ir naudotis susiklosčiusia padėtimi yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui, kurio šiandien reikia visapusiškai laikytis, rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte verslo asociacijoms teigiama, kad Civilinis kodeksas numato, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu.
Tam, kad būtų pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos: tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.
Išeitis – keisti sutartį
Kadangi tokios nenugalimos jėgos aplinkybės kaip prekybos draudimas nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus.
Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti: pvz., tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan., o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Advokatės įžvalgos
Advokatų profesinės bendrijos „Vialex Baltic“ partnerė, advokatė Donata Lapėnienė įsitikinusi: karantino laikotarpiui užsitęsus, vargu ar bus išvengta didėjančio teisminių ginčų skaičiaus.
Kovo 16 d. Lietuvoje patvirtintas karantino režimas turi didelės įtakos tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Valstybės veiksmai dažniausiai yra priskiriami prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
Būtina atkreipti dėmesį, kad asmuo gali reikalauti atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų tik tuo atveju, kai tam tikras valstybės sprendimas asmeniui yra privalomas. Tačiau, jeigu tam tikri valstybės nurodymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra pagrindo atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė karantino laikotarpiu uždrausti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą.
Taigi, minėtos įstaigos karantino laikotarpiu negalės vykdyti galbūt iš anksto numatytų įsipareigojimų savo klientams. „Tačiau tuo atveju, jei karantino laikotarpiu minėtos įstaigos buvo sutartimi su klientais įsipareigojusios surengti šventę – vestuvių vakarienę, gimtadienį ir pan., už kurios nesurengimą sutartyje yra numatyta atsakomybė, pavyzdžiui, nustatyto dydžio bauda, tokiu atveju įstaigos turėtų būti atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės dėl jų atžvilgiu taikomų valstybės draudimų“, – sako advokatė.
Išsamų teisininko komentarą apie įsipareigojimų vykdymą Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Nuomos teisiniai santykiai
Šiandieninėje situacijoje puikus pavyzdys yra nuomos teisiniai santykiai. Didelė dalis verslo subjektų artimiausiu metu susidurs su daliniu arba visišku veiklos sustabdymu, dėl kurio bus sudėtinga generuoti pajamas, o tuo pačiu ir mokėti patalpų nuomotojams nuomos mokestį.
Esant situacijai, kai nuomojamose patalpose nevykdoma veikla dėl taikomų karantino režimo sąlygų, o nuomotojas sutarties pagrindu gali reikalauti viso nuomos mokesčio, manytina, galėtų būti konstatuojamas šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimas.
Tokiu atveju realiai veiklos laikinai nevykdanti šalis turėtų stengtis pasiekti susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o patalpų nuomotojas turėtų įvertinti pasikeitusių aplinkybių reikšmę sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Rekomenduotina, jog tokiose situacijose susitarimas turėtų būti pasiekiamas abipusių nuolaidų būdu.
***
Apibendrinant, reikėtų palinkėti visiems ne tik saugoti savo sveikatą, tačiau nepamiršti, jog vienybę turime užtikrinti ir mus siejančiuose teisiniuose santykiuose. Įstatymai numato pareigą sutarties šalims vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl dabartinė situacija yra pats puikiausias laikas visiems susitelkti ir spręsti susidariusias situacijas atsižvelgiant į esamą situaciją ir galbūt trumpam pamiršti tai, ko buvo tikimasi sutartinių santykių pradžioje.
Tokio pobūdžio situacijose kylančius sunkumus geriausia spręsti abipusių nuolaidų, kompromiso būdu. Kita vertus, reikia tikėtis, kad COVID-19 pavyks įveikti kuo greičiau, todėl net ir dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pokyčių šalys nepatirs didelių finansinių nuostolių arba tokie nuostoliai bus maksimaliai optimizuoti pasinaudojant teisės aktų numatomomis galimybėmis.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog šis komentaras yra bendro pobūdžio ir negali būti laikomas individualia konsultacija konkrečioje situacijoje.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Valstybės pagalba savarankiškai dirbantiems, darbuotojams ir darbdaviams
