Nepaprastosios ar krizinės situacijos – tiek ekonominės, tiek epidemiologinės – dažniausiai būna netikėtos, tačiau vienaip ar kitaip paveikia beveik visus. Ką daryti, kad šeimos biudžetas karantino metu nepatirtų bankroto, pataria „Citadele“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovė Indrė Dobrovolskė.
Sudarykite planą
Indrė Dobrovolskė, „Citadele“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovė. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Žmogaus mąstymo būdas turi didelę įtaką tam, ką jis daro ir kokių rezultatų pasiekia, todėl šiuo metu svarbu nepulti į paniką ir nepasiduoti masinei isterijai. Verčiau stenkitės ramiai ir tvarkingai rūpintis savo šeimos reikalais. Tai reiškia, kad reikia parengti veiksmų planą, pradedant nuo mažų, kasdienių dalykų ir baigiant rimtais sprendimais, kuriuos tektų priimti iškilus sudėtingesnėms situacijoms.
Kasdienė veikla turėtų apimti šeimos biudžeto perplanavimą arba jo suplanavimą, jeigu to nedarėte anksčiau. Jeigu dabartinės arba numatomos jūsų pajamos sumažėjo arba panašu, kad netukus jos sumenks, turėtumėte sumažinti ir išlaidas.
Peržvelkite savo kasdienes išlaidas ir išsiaiškinkite, kokių iš jų šiuo metu savaime neliko (pavyzdžiui, tai gali būti važiavimo į darbą ir iš jo išlaidos, valgymas ne namuose, pramogos, vaikų klubai), o kokios gali padidėti namuose praleidžiant daugiau laiko.
Santaupoms atidėkite nors 3 EUR
Susiklosčius krizinėms situacijoms, labai praverčia anksčiau sukauptos santaupos („saugos pagalvė“), kurios turėtų būti lygios maždaug 4–6 mėnesių išlaidoms. Deja, tokiomis santaupomis gali pasigirti tik nedaugelis. Šie žmonės dabar patiria kur kas mažesnį stresą, nes gali priimti sprendimus, užuot ieškodami išeities, kaip nedelsiant reaguoti į išorinius veiksnius.
Ką turėtumėte daryti, jeigu iki šios situacijoms neatidėjote santaupų?
Visų pirma, peržiūrėkite savo lėšų tvarkymo įpročius ir, pradedant jau nuo kito karto, kai gausite pajamų, atidėkite nedidelę sumą (nors ir 3 eurus) „saugos pagalvei“ formuoti. Jeigu nepradėsite to daryti dabar, kai esame kritinėje situacijoje, vėliau atsiminimai apie patirtą stresą pradės blėsti, ir jūsų motyvacija kurti tokį nepaprastųjų situacijų fondą sumažės.
Norint pradėti taupyti, nereikia įšaldyti didelių sumų – svarbiausia, atidėti pinigus reguliariai.
Naudingi patarimai, kaip išgyventi karantiną
- Sumažinkite savo išlaidas (net daugiau, negu manote, kad reikia). Sakykite „ne“ viskam, kas nėra maisto produktai, vaistai ar komunalinės paslaugos.
- Sudarykite tikslų sąrašą, ko jums prireiks per ateinančias kelias savaites ar mėnesius, ir apskaičiuokite, kiek pinigų teks tam skirti.
- Jeigu mažiausios jūsų išlaidos viršija numatomas pajamas, sukvieskite šeimos tarybą ir raskite galimus pajamų srautus. Apsvarstykite visas galimybes, pavyzdžiui, pasiskolinti pinigų iš vaikų taupyklės, arba, labiau tikėtina, panaudoti atšauktoms atostogoms kauptas lėšas, įvertinkite numatomas valstybės išmokas, kompensacijas, banko sąskaitoje ir kitur saugomas santaupas.
- Be to, dabar turite laiko nuodugniai patikrinti savo ar savo vaikų drabužių spintas ir parduoti daiktus, kurių jums nebereikia. Socialinė žiniasklaida siūlo nepaprastai daug galimybių ką nors parduoti nuotoliniu būdu.
- Jeigu turite negrąžintų paskolų ir netekote darbo ar turėjote išeiti nemokamų atostogų, nedelsdami susisiekite su banku ir išsiaiškinkite galimybes atidėti visas ar dalį paskolos įmokų vėlesnei datai.
- Eidami apsipirkti, sudarykite pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikykitės. Dabar ne laikas pirkti akcijines prekes tik todėl, kad „galbūt jos kada nors pravers“. Suplanuokite pirkinius ir apsipirkite kartą per savaitę.
- Galbūt atėjo laikas įgyvendinti seną svajonę – imtis verslo? Jis tuo pačiu metu galėtų papildyti ir jūsų sąskaitą? Tai gali būti, pavyzdžiui, amatai, rankų darbo atvirukai, internetiniai mankštos namuose kursai ir pan.
Venkite šių dažnų klaidų
- Jeigu naršote interneto parduotuvėse, norėdami užmušti laiką, galite prisipirkti nereikalingų dalykų.
- Nebandykite atlyginti sau už buvimą namuose. Dažniausi pasiteisinimai: turiu kažkaip pabėgti nuo visuotinio pamišimo; ką man daugiau veikti; jeigu vis tiek neturėsiu pinigų, gal geriau nusipirksiu patikusį daiktą, kad geriau pasijausčiau ir pan.
- Nepradėkite vartoti daugiau alkoholio, ypač dabar, kai jo galima užsisakyti į namus.
Kiekviena sudėtinga situacija yra išbandymas. Ji patikrina mūsų vertybes, gebėjimą greitai ir tinkamai reaguoti į nenumatytas situacijas ir parodo, kaip esame pasirengę. Neabejokime, kad visi mes daugiau ar mažiau sėkmingai išlaikysime šiuos išbandymus ir grįšime į įprastą gyvenimą. Tačiau tik nedaugelis (10–15 proc.) pasinaudos šią patirtimi kaip gyvenimo pamoka ateičiai – tie žmonės iš esmės pakeis savo gyvenimo būdą.
Nereikia jaudintis dėl to, kas vyksta aplink mus. Verčiau pasistenkime atrasti, ko galima išmokti iš šios situacijos ar kokiomis naujomis ir tik tokiose situacijose atsirandančiomis galimybėmis galime pasinaudoti. Į tai, kas vyksta, žvelkite ne tik kaip į problemas, bet ir kaip į galimybes.
Straipsnis parengtas išplatinto pranešimo spaudai motyvais.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Išmokos savarankiškai dirbantiems ir galimybė atidėti PSD mokėjimą
