Veros Gorbačevos (VG Kids and Family Photography) nuotr.
Jeigu jūsų verslas susijęs su maisto gamyba ir tvarkymu, turite žinoti kai ką svarbaus: net per 250 įvairių ligų kyla netinkamai užvalgius. Viena dažniausiai pasitaikančių bakterinių žarnyno infekcijų – salmoneliozė. Kasmet Lietuvoje nustatoma po 2–3 tūkstančių šios ūmios žarnyno infekcijos atvejų. Sergančiųjų salmonelioze ženkliai padaugėja šiltuoju metų laiku – nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos.
„Salmoneliozė nėra ta liga, į kurią reikėtų numoti ranka tikintis, kad viskas praeis savaime. Svarbu atpažinti ligos simptomus ir kreiptis pagalbos į medikus“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė Gabrielė Gaižutytė.
„Salmonelioze esu sirgęs du kartus. Manau, kad pirmą kartą užsikrėčiau ragaudamas kepinių tešlą – nuo vaikystės ją labai mėgstu. Antrą kartą salmonelių pasigavau vartodamas žalius kiaušinius, – pasakoja vilnietis Tadas. – Niekam nelinkiu to patirti, ką iškentėjau abu kartus. Susirgęs dvi dienas nė kąsnio negalėjau praryti. Pilvo skausmai, bent jau man, buvo nežmoniški. Šaltis krėtė taip, kad atrodė, jog nuogas guliu ant sniego. O kur dar vėmimas ir viduriavimas mažiausiai penkis kartus per valandą.“
„Praėjusią vasarą nusipirkau keptos vištienos filė. Tikriausiai mėsa buvo nepakankamai gerai iškepta. Suvalgius jau po pusdienio pradėjo skaudėti pilvą, pykinti. Vėmiau visa naktį, o ryte temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Paguldė mane į ligoninę. Ten buvau septynias dienas. Šiek tiek pagerėjo po poros parų, bet viduriavimas tebebuvo žiaurus – išmatos žalios spalvos ir baisiausiai dvokiančios. Per visas dienas, praleistas ligoninėje, man sulašino, manau, gal 12 litrų lašinių su vaistais ir gliukoze. Valgiau tik džiūvėsėlius ir sultinius. Visiškai atsigavau po gero mėnesio. Galiu pasakyti, kad toje ligoninėje palatos pilnos gulinčių su tokia pat diagnoze. Tad patariu geriau nerizikuoti ir nevalgyti bet kur ir bet ko, ypač vasarą“, – savo ligos istorija pasidalino kitas vilnietis Rimgaudas.
Koks pavojus slypi kasdieniame gyvenime
Salmoneliozės, nemalonios ir skausmingos ligos, priežastimi gali tapti netinkamai laikomi neaiškios kilmės mėsa ar kiaušiniai, net jei jie panaudoti kaip kitų patiekalų ingredientai ir nėra tinkamai termiškai apdoroti.
Infekcija galima užsikrėsti ir per įrankius (mėsmales, peilius, pjaustymo lenteles), jei jie buvo naudoti ruošiant užkrėstą maistą ir, tinkamai nenuplovus, naudojami toliau.
Salmoneliozės šaltiniu gali būti persirgę ar sveiki salmonelių nešiotojai, ypač jei jie dirba pieno, mėsos, kulinarinių gaminių parduotuvėje ar skerdykloje. Asmens higienos sąlygų nesilaikančios mamos gali užkrėsti savo kūdikius, kurie šia infekcija užsikrečia labai lengvai, o perserga daug sunkiau nei suaugusieji.
Kaip išvengti salmoneliozės
„Amerikiečių mokslininko Salmono vardu pavadintų ligos sukėlėjų salmonelių priskaičiuojama apie 2 000 tipų. Lietuvoje jų randama per 80 tipų“, – sako gyd. G. Gaižutytė ir priduria, kad užsikrėsti salmonelioze gali kone kiekvienas. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali iki minimumo sumažinti riziką tapti šios ligos auka, tereikia laikytis kelių svarbių taisyklių.
Salmonelės per 10 minučių žūva veikiant aukštai – 80 laipsnių – temperatūrai. Taip pat pražūtingai jas veikia dezinfekavimo medžiagos, bet sausai aplinkai ir šalčiui salmonelės yra gana atsparios. Jos puikiai išgyvena užšaldytuose produktuose. Jei pastarieji atšildymui paliekami kambario temperatūroje, salmonelės nedelsdamos ima daugintis. Palankiausia joms – 20–40 laipsnių temperatūra.
Salmoneliozės ir kitų bakterinių žarnyno infekcijų galima išvengti vartojant tik tinkamai, tai yra pakankamai gerai termiškai, apdorotą gyvulinės kilmės maistą.
Gyd. Gabrielė Gaižutytė
Šaldytuve reikia saugiai atskirti paruoštą vartoti maistą nuo žalios mėsos, daržovių ar kiaušinių.
Pagaminto maisto nereikėtų laikyti kambario temperatūroje, nes jame pradeda daugintis bakterijos. Ypač rizikinga valgyti vakare ant šventinio stalo kelias valandas buvusius ir nesuvalgytus maisto likučius. Gaila išmesti? Tikėtina, kad juos vis tiek išmesite, tik jums gana nemaloniu ir skausmingu būdu.
Būtina nuolat plauti rankas: prieš ruošiant maistą, ypač kai liečiamasi prie žalios mėsos, kiaušinių ar žalių daržovių, prieš valgį, o po maisto tvarkymo ar ruošimo dera labai kruopščiai nuplauti įrankius, indus ir virtuvės paviršius šiltu vandeniu ir indų plovikliu.
Ką daryti, jei nepavyko išvengti ligos
Kaip atpažinti salmoneliozės simptomus? Gyd. G. Gaižutytė sako, kad užsikrėtus šia liga po kelių valandų ar poros parų pasireiškia pilvo ir galvos skausmai, viduriavimas ir karščiavimas iki 40 laipsnių.
Jei salmonelėmis užsikrečia stiprų imunitetą turintis žmogus, jis gali pasveikti namuose per keletą dienų gerdamas skysčius. Sergant sunkiau, tenka gydytis ligoninėje.
Šia infekcija sunkiau serga senyvi žmonės, kūdikiai ir paaugliai – tie, kurių imuninė sistema silpniausia. Jiems salmonelės iš žarnyno gali patekti į kraujotakos sistemą, iš ten – į vidaus organus ir sukelti sepsinę būklę ar netgi mirtį.
Salmoneliozė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, laboratoriniais ir mikrobiologiniais tyrimais. Gydytojams infektologams taip pat svarbu žinoti apie ligonio valgytą maistą, jo paruošimo būdą. Būtina pasidomėti, kaip jaučiasi kiti asmenys, valgę tuos pačius produktus. Jei paaiškėja, kad infekcija užsikrėtė ir kiti asmenys, reikia įvertinti ir jų klinikinę būklę.
Sergant labai svarbu vartoti daug skysčių: vandens, nesaldintos arbatos. Jei per porą dienų ligos simptomai nesumažėja, dera ieškoti medikų pagalbos. Nedelsiant kreiptis į gydytoją privalu: jei jaučiami stiprūs pilvo skausmai, tuštinamasi su kraujo priemaišomis, sumažėja šlapimo išskyrimas ar sutrinka sąmonė. Infekcijos sukeltas vėmimas ir viduriavimas gali turėti rimtų pasekmių, nes žmogus netenka daug gyvybiškai svarbių medžiagų.
Persirgus salmonelioze reikėtų laikytis specialios dietos ir savaitę vengti valgyti saldžių pieno produktų, sulčių, kepto ir aštraus maisto, žalių vaisių ir daržovių. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tikslinga bent 10 dienų vartoti gerąsias žarnyno bakterijas – probiotikus.
