Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. Eurų. Pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.
„Tinder Swindler“ (angl. „Tinderio sukčius“) – turbūt labiausiai pastaruoju metu visuomenę sudominęs platformos „Netflix“ dokumentinis filmas, kuriame demaskuojami romantinio sukčiavimo pavojai.
„Tinder Swindler“ herojus pasinaudoja socialiniuose tinkluose atvirai pateikiama informacija apie potencialių aukų buvimo vietą ar įprastus judėjimo maršrutus, pomėgius, jausmus, lūkesčius – tai puiki medžiaga pasirinkto taikinio „bylai“.
Problema aktuali ir Lietuvoje. Situaciją sunkina tai, kad nusikaltėliai neretai veikia iš užsienio – dėl to sumažėja galimybių susigrąžinti prarastas lėšas, o aukos neiškart supranta patekusios į pinkles arba gėdijasi savo patirtimi pasidalinti su artimaisiais ir specialistais.
LBA duomenimis, romantinio sukčiavimo nuostoliai šalyje pernai išaugo 44 proc., tai – vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo būdų. Pagal žalos mastą romantiniai sukčiai jau aplenkė telefoninius sukčius.
„Tai kelia didelį nerimą, ypač dėl nusikaltimų specifikos – dažnai romantinių sukčių aukos nesileidžia į kalbas su banku, užfiksavusiu įtartiną pinigų judėjimą. Pastebėję besikartojančias klientui nebūdingas finansines operacijas, banko prevencijos specialistai atkreipia į jas dėmesį, bet klientai nebūtinai pasirengę išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti mokėjimus. Vis dėlto, norint demaskuoti nusikaltėlį, bendradarbiavimas yra būtinas“, – pažymėjo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Scenarijuose – karininkai, krepšininkai ir gražuolės iš užsienio
Socialiniai tinklai yra puiki bendravimo platforma, tačiau tą puikiai supranta ir piktavaliai. Sukčiai virtualiomis manipuliacijomis įgyja pasirinktos aukos pasitikėjimą, neretai įkalba dalintis intymia informacija ir galiausiai priartėja prie kontakto, kai paprašoma paskolinti pinigų. Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje.
Vienas iš sukčių iš užsienio Lietuvoje naudotų scenarijų – apsimesti JAV karininku, baigiančiu tarnauti specialiojoje misijoje Azijoje ar Afrikoje ir neva tuoj turintį grįžti iš tarnybos. Vaizdo pokalbiai su juo dažniausiai esą neįmanomi dėl „saugumo reikalavimų“, o susirašinėjimai gana greitai virsta romantinio pobūdžio bendravimu. Netrukus naujajam draugui esą prireikia pagalbos tvarkant muito mokesčius už daiktų, svarbių dokumentų ar dovanų siuntimą.
Liūdniausia, kad apgavikų aukos kartais tokio bendravimo metu ne tik išleidžia visas santaupas, bet ir skolinasi pinigus, užstato turimą turtą.
Lietuvos žiniasklaidoje prieš dvejus metus buvo plačiai aprašytas atvejis, kai teisėsaugos dėmesio sulaukė vaikinas, apsimetęs žinomu šalies krepšininku ir išviliojęs tūkstančius iš maždaug dešimties merginų. Apgaulės išaiškėjo vienos iš aukų bičiulei paviešinus istoriją socialiniuose tinkluose – tuomet atsiliepė ir daugiau nukentėjusiųjų.
Sukčiautojas, aukų ieškojęs ir internetu, pasitelkė įvairius būdus, kad kuo įtikimiau suvaidintų kitą asmenį: nuo svetimo vardo ir žinomo krepšinio klubo atributikos naudojimo iki apsimestinės sportininko dienotvarkės bei vaizdo įrašų iš treniruočių. Ne ką mažiau kūrybingais metodais jis viliodavo pinigus: meluodavo, neva dėl jo agento klaidos laikinai užblokuota banko kortelė, kvietė susikurti paskyrą automobilių nuomos programėlėje dėl vykstančios jo sporto klubo remiamos loterijos ir t. t.
Prieš trejetą metų šalyje užfiksuotas dar vienas romantinio sukčiavimo scenarijus. Tuomet vaikinas, norėdamas prasimanyti pinigų, internete kūrė netikras merginų anketas su gražiomis nuotraukomis ir šitaip mezgė pažintis su vyrais.
Pabendravus, neva užsienyje gyvenanti „gražuolė“ pasidalindavo turinti bėdų: pavyzdžiui, esą Lietuvoje sunkiai serga mama, o perduoti jai pinigų nėra galimybės. Iš aukų šitaip išvilioti asmeniniai prisijungimo prie e. bankininkystės duomenys, o su jais – ir lėšos sąskaitose.
5 SAUGUMO PATARIMAI, AKTUALŪS BENDRAUJANT INTERNETE
- Nepasiduokite emocijoms. Su naujuoju susirašinėjimo draugu ar drauge bendraujate porą savaičių, tačiau jau sulaukiate liepsningų prisipažinimų įsimylėjus? Nesileiskite užvaldomi iliuzijų ir pasistenkite galvoti blaiviai. Saugumas – pirmiausia.
- Fiksuokite ženklus. Rašybos klaidos, anketa, kurios duomenys neatitinka to, ką pasakoja naujasis pažįstamas ar pažįstama, į nuoseklią istoriją nesugulančios istorijos apie savo gyvenimą, vis „nulūžtanti“ vaizdo kamera, neleidžianti pasikalbėti realiu metu… Neieškokite pateisinimų, kai melas bado akis. Būkite atidūs, bendraudami užsienio kalba.
- Asmeniniai duomenys – tik jūsų. Saugokitės prašymų pervesti pinigų, neteikite savo mokėjimo kortelių, interneto bankininkystės duomenų, asmens dokumentų kopijų.
- Nedarykite pavedimų kito asmens vardu. Iš pažiūros nekaltas veiksmas gali paversti jus pinigų plovimo schemos dalimi, o pinigų plovimas yra nusikaltimas. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
- Supratę, jog tapote auka, nutraukite bendravimą, tačiau, jeigu įmanoma, išsaugokite visą komunikaciją. Kreipkitės į teisėsaugą, o jeigu pateikėte ir savo banko sąskaitos duomenis – susisiekite su savo banku.
Daugiau informacijos – LBA interneto svetainėje: https://www.lba.lt/lt/banku-klientams/cyberscams-kaip-isvengti-sukciavimo-internete
Klasta tyko ir pažinčių programėlėse
Kad antrosios pusės paieškos pažinčių svetainėse gali kainuoti brangiau, nei planavote, įspėja ir Europos vartotojų centras (EVC). Kaip pastebi šios įstaigos specialistai, artėjant Valentino dienai pažinčių svetainės ir mobiliosios programėlės vilioja neturinčius antrosios pusės bandomosiomis narystėmis ir nuolaidų pasiūlymais. Tačiau ir čia reikia būti budriems, nes mėgstantys pažintis megzti virtualiai gali pakliūti į spąstus.
Dažniausiai problemų vartotojams kyla, kai paaiškėja, kad svetainių ar programėlių prenumeratos brangesnės, nei tikėtasi, ar atsiranda keblumų jų atsisakant.
Į Europos vartotojų centrą (ECV) Vokietijoje kreipėsi vartotojas, kuris už šešių mėnesių narystę kitoje ES šalyje registruotoje pažinčių svetainėje sumokėjo 329 EUR. Asmuo atsisakė sutarties praėjus 5 dienoms nuo sudarymo ir svetainėje užmezgė ne daugiau kaip 15 kontaktų, tačiau bendrovė už paslaugas pareikalavo sumokėti 247 eurus. Galiausiai, padedamas EVC, vartotojas pinigus atgavo.
Būtina įsidėmėti pagrindinę taisyklę – vartotojas turi teisę atsisakyti internetu sudarytos sutarties per 14 dienų, o paslaugos teikėjas privalo grąžinti sumokėtą narystės mokestį.
Tačiau, kalbant apie registraciją pažinčių svetainėse, svarbus vienas aspektas: jei vartotojas per tą laiką peržiūri kitų narių profilius ar su jais susisiekia, paslaugos teikėjas nurodo, kad vartotojas jau pradėjo naudotis paslauga ir turi sumokėti kompensaciją, kuri gali sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. narystės mokesčio.
„Bendrovės tokią sumą pateisina tuo, kad svarbu ne sutarties trukmė, o kiek kontaktų asmuo per tą laikotarpį galėjo užmegzti“, – komentuoja EVC Lietuvoje vedėja dr. Raimonda Balnienė.
Kitas svarbus dalykas – narystės pažinčių svetainėje nutraukimas. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, sutartis savaime pratęsiama, jei vartotojas jos per tam tikrą laikotarpį neatsisako.
Austrijoje paslaugos teikėjas sutarties pabaigoje primena vartotojui dėl sutarties atnaujinimo. Tam tikrais atvejais sutartis dėl narystės galioja tik iš anksto sutartu laikotarpiu.
JEI APSISPRENDĖTE REGISTRUOTIS PAŽINČIŲ SVETAINĖSE
- Dar prieš užsiregistruodami pasidomėkite sutarties trukme ir galimybe sutarties atsisakyti.
- Prieš pasirašydami sutartį, atidžiai ją perskaitykite. Dažnai profilio pašalinimas iš sistemos nenutraukia narystės, o sutarties nutraukimo sąlygos pateikiamos mažesniu šriftu.
- Jei netrukus po registracijos pastebėsite, kad paslauga neatitinka jūsų lūkesčių, nesinaudokite ja ir raštu paprašykite nutraukti sutartį. Rašto kopiją išsaugokite. Tai gali padėti išvengti narystės mokesčio ar jį sumažinti. Iš anksto sužinokite kompensacijos sumą.
Šios rekomendacijos buvo finansuojamas Europos Sąjungos vartotojų programos (2014-2020).
Jų turinys atspindi tik autoriaus poziciją bei yra jo atsakomybė; tai negali būti vertinama kaip atspindinti Europos Komisijos ir/ar Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios agentūros (CHAFEA) ir/arba jos teisių perėmėjos Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos (EISMEA) ar kitos Europos Sąjungos institucijos poziciją. Europos Komisija ir Agentūra neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos panaudojimą.
EVC teisininkai atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažnai kreipiasi pagalbos į Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net), kurio specialistai teikia nemokamą pagalbą nepavykus susitarti su pardavėju/paslaugos teikėju, kai šis registruotas kitoje ES šalyje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
O jei esate iš tų, kuriems pažintis svetainėje buvo sėkminga, ir šįkart Valentino dienai renkate dovaną, žinokite, kad pardavėjui negalėsite grąžinti pagal individualų užsakymą pagamintų gaminių. Taip pat – fizinėje parduotuvėje pirktos kosmetikos, parfumerijos, apatinio trikotažo, tauriųjų metalų gaminių. Tiesa, ši taisyklė negalioja perkant internetu. Tokiu atveju prekes galėsite grąžinti per 14 dienų, jei jos nepažeistos, neišpakuotos, nenaudotos ir nesugadintos.
Šiame tekste gvildenama romantinio sukčiavimo tema tiesiogiai susijusi su skaitmeninio finansinio raštingumo didinimo projektu moterims #FLIGHT (Financial Literacy for Investment, Growth, Help and Teamwork), finansuojamu Erasmus+ suaugusiųjų švietimo programos lėšomis.
Projekto metu kartu su partneriais iš Norvegijos Prios Kompetanse yra kuriamas skaitmeninis romantinio sukčiavimo atpažinimo įrankis ©Romance Fraud Simulation Tool.
Projektą koordinuoja NVO VERSLI MAMA
