Įtampos dėl ateities nežinomybės visuomenėje paskutiniu metu netrūksta. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuvos gyventojai nerimauja ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl savo ateities. Sunkiau susikaupti darbui, atlikti kasdienes užduotis ar tęsti anksčiau pradėtus planus. Viena iš nemažai visuomenės nerimo sulaukusių sričių – rūpestis dėl asmeninių finansų. Tai pastebi ir finansų įstaigos, sulaukiančios pagausėjusių klientų skambučių. Anot psichologės Rūtos Diržienės, nerimą jausti šiuo metu yra visiškai normalu, tačiau taip pat naudinga žinoti, kaip tvarkytis su emocijomis ir dar labiau sau nepakenkti.
Tik prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje, visuomenėje kilo gana daug panikos – driekėsi eilės prie bankomatų, žmonės skubėjo išsigryninti pinigų, prekybos centruose graibstė ir urmu pirko, karo atveju, jiems reikalingas prekes. Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ klientų centro vadovė Indrė Krasovskė taip pat teigia sulaukę skambučių pagausėjimo ypač pirmosiomis karo savaitėmis.
„Žmonės nerimauja ir klausia, kas nutiks su jų paskolomis, jei karas pasieks ir Lietuvą. Kas bus, jei negalės mokėti įmokų pagal grafiką, trūks pinigų ir pan. Mes galime tik nuraminti ir pasakyti, kad šiuo metu dėl savo finansinių įsipareigojimų nerimauti tikrai nereikia – niekas nesikeičia ir vyksta įprastu būdu. Jei įvyktų ekstremalios situacijos, žinoma, į jas būtų atsižvelgta. Tačiau šiuo metu, viskas, kuo turėtų rūpintis klientai – savo kuo didesniu finansiniu stabilumu ir šeimos gerove“, – teigia I. Krasovskė.
Force majeure atveju, tokiu kaip karas, klientas būna atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Dėl įvykusių aplinkybių, kurių negalėjo numatyti, klientas neprivalo laiku mokėti įmokų ir už tai jam netaikomos vėlavimo palūkanos. Paprastai tariant, force majeure atveju, jeigu paskolos gavėjas nemoka įmokų, jo sutartis negali būti nutraukta, negali būti perduota teismui ar išieškojimui. Pasibaigus karo aplinkybėms, įsipareigojimas turi būti vykdomas įprastai.
Anot „Paskolų klubo“ atstovės, žmonės šiuo metu labiau linkę savo didesnius planus atidėti ateičiai, kai situacija pasaulyje taps stabilesnė – taupo, skolinasi mažesnėmis sumomis, o šiek tiek atslūgus panikai, pagausėjo refinansavimo paraiškų – žmonės nori apjungti savo turimus finansinius įsipareigojimus, mokėti mažesnes mėnesio įmokas ir taip pasilengvinti savo finansinę naštą šiuo visiems įtemptu laikotarpiu.
Galvoti ne apie ateitį, o apie tai, ką dėl jos galiu padaryti šiandien
Aplinkoje vyraujantis nerimas, baimė, panika yra lengvai persiduodantys jausmai. Tad šiuo metu psichologė Rūta Diržienė rekomenduoja vengti bendravimo su nerimą kurstančiais žmonėmis ir rinktis saugesnę, palaikančią aplinką, ypač jautriems žmonėms. Taip pat riboti gaunamą informaciją apie karą – domėtis vieną, daugiausia du kartus per dieną, pasirinkus patikimą informacijos šaltinį.
„Išgyvename labai sudėtingą, krizinę situaciją. Tad gali kilti ne tik nerimas, bet ir daug kitų jausmų, tokių kaip baimė, pasimetimas, neviltis, bejėgiškumas, apatija, liūdesys. Vis dėlto, net ir nerimaudami, turėtume stengtis gyventi mums įprastą gyvenimą. Tai yra geriausia, ką šiuo metu galime padaryti. Pasitarimas šeimoje, kas būtų daroma vienu ar kitu atveju, plano turėjimas, pasirūpinimas daiktais, kuriuos rekomenduojama turėti, nuramina ir suteikia saugumo jausmą“, – pataria psichologė.
Finansinio saugumo jausmui didelę įtaką daro finansinio rezervo turėjimas. Žinojimas, kad užklupus bet kokiai neplanuotai situacijai ir nutrūkus pajamoms, turite sukaupę 3-6 mėn. pragyvenimui reikalingą finansinį rezervą, leis jaustis nepalyginamai ramiau. Jei tokio rezervo nėra, verta apsvarstyti ir pakoreguoti savo įpročius, dalį lėšų skiriant jo taupymui. Pasak, I. Krasovskės, tokiu būdu ne tik užsitikrinsite ramesnę finansinę ateitį, bet ir geriau jausitės psichologiškai.
Daugiau supratimo – tai, kas padeda jums, nebūtinai padės kitiems
Visgi, nors aplinkoje šiuo metu daug susirūpinimo, vyrauja ir kita pusė – žmonės, kurie toliau ramiai gyvena savo gyvenimą ir kaimynų problemas palieka už tvoros. Kraštutinumai nėra gerai nei vienu atveju, bet visus pasirinkimus galima suprasti. Tačiau, ką daryti, kai nuomonės išsiskiria šeimoje? Kai viena pusė linkusi šiuo laikotarpiu taupyti ir ruošti atsargas, kita – gyvena kaip gyvenusi, imasi seniai planuotų darbų, pavyzdžiui drąsiai pradeda namų remontą.
„Žmonės yra skirtingi, tad nieko nuostabaus, kad ir jų reakcijos į stresinę situaciją skiriasi. Jeigu taupymas ar atsargų turėjimas šiuo metu kažkam suteikia saugumo jausmą, gerai. Jeigu tokio poreikio nėra – irgi gerai. Nėra vieno teisingo atsakymo. Poroje reikėtų gerbti vienas kito jausmus ir pasirinkimus bei suprasti, kad kas padeda vienam, nebūtinai tinka kitam“, – primena R. Diržienė.
Neramumų laikais svarbu išlikti empatiškiems, supratingiems, būti šalia tų, kuriems emociškai sunkiau, daugiau kalbėti apie savo jausmus, bendrauti. Šiuo metu įsisukti į naujienų sūkurį, gyventi karu ir galvoje kurti baisius savo ateities scenarijus labai lengva – galvą užvalgo mintys, kas bus, jei karas prasidės pas mus, jei prarasiu darbą, pajamas ir t.t.? Tokios mintys neduoda jokios naudos ir blogina psichologinę savijautą.
„Mūsų mintys sukelia emocijas ir nulemia elgesį. Jeigu daug galvosime apie ateitį ir kursime katastrofinius scenarijus, tikrai jausime stiprų nerimą. Galima paklausti savęs, ar toks mąstymas man padeda jaustis gerai, ar labiau trukdo? Tiek ateities spėjimas, tiek katastrofizavimas yra mąstymo klaidos, nes iš tikrųjų tai mes nežinome, kas bus ateityje. Jaučiantiems stiprų nerimą, naudinga praktikuoti sąmoningumą: savo minčių, emocijų, kūno pojūčių ir elgesio stebėjimą bei buvimą čia ir dabar. Padeda kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo, vaizduotės pratimai. Svarbu žinoti ir sau priminti faktus tokius kaip „šiuo metu Lietuvoje karas nevyksta“. Jei išvardyti būdai nepadeda, galima pagalvoti apie profesionalios pagalbos galimybes“, – patarimais dalinasi R. Diržienė.
