Investavimą vietoje pinigų laikymo kojinėje ar banke renkasi vis daugiau Lietuvos gyventojų. Tiesa, pinigų įdarbinimo rūšys skiriasi savo rizikos lygiu ir atsiperkamumu, todėl žmonės investuoja įvairiais būdais. Investavimo ekspertai pasakoja apie dažniausiai sutinkamus investuotojų tipus ir kokias priemones jie yra linkę rinktis labiausiai.
Pasak „Verslo angelų fondo I, II“ vadovaujančiojo partnerio Arvydo Strumskio, investavimas itin priklauso ne tik nuo aplinkos ar rinkos analizės, bet ir savęs pažinimo. Todėl investuojant labai svarbu perprasti pagrindines savo savybes ir į jas atsižvelgti.
Kalbėdamas apie skirtingas investuotojų grupes, ekspertas pirmiausia išskiria du žmonių tipus – impulsyvius ir nuoseklius žmones. Anot jo, abi šios investuotojų kategorijos mėgsta riziką, tačiau skiriasi jų investavimo stilius.
„Pirmojo tipo žmonės yra ganėtinai spontaniški – jie dažnai iki galo nesupranta, kur investuoja, klauso gandų ir priima ne iki galo apgalvotus sprendimus, pavyzdžiui renkasi kriptovaliutas. Tai parodo jų norą uždirbti greitai įdedant minimalų kiekį pastangų“, – teigia pašnekovas.
Kita žmonių grupė, pasak Arvydo Strumskio, taip pat nevengia rizikingų investicijų. Tačiau prieš pirkdami įmonės akcijas ar investuodami į startuolį, jos atstovai praleidžia daug laiko domėdamiesi, skaitydami, analizuodami bendrovių istoriją, perspektyvas ir tik tada šie žmonės priima gerai apsvarstytą, šaltu protu paremtą sprendimą
A. Strumskis pratęsia, kad su impulsyvumu susijęs ne tik sprendimas pirkti įvairias turto rūšis, bet ir jas parduoti: „Kai kurie žmonės yra linkę reaguoti labiau emociškai, ignoruoja racionalius faktorius arba investuoja nesistemingai. Pavyzdžiui, atėjus vasarai, nusprendžia paatostogauti ir išsiima savo investicijas, kurias vėl įdarbina atėjus žiemai. Tai aktualu ir išgirdus tam tikras neigiamas pasaulio naujienas, kuomet žmogus atsiima pinigus, ima juos laikyti „kojinėje“. To priešingybė – geležinė kantrybė – yra viena svarbiausių investuotojų savybių. Tokie žmonės geba išlaukti tinkamo momento ne tik pirkti, bet ir parduoti“.
Arvydas Strumskis
Agresyvūs ir atsargesni asmenys
Sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius akcentuoja, kad investuotojus taip pat galima skirstyti ir pagal jų pasirinktą strategiją – saugesnį ir rizikingesnį pinigų įdarbinimą.
G. Germanavičius pasakoja, kad šiuos investuotojų tipus atskleidžia ir skirtingi pinigų įdarbinimo į NT nuomą būdai. Pavyzdžiui, nebijantys prisiimti didesnės atsakomybės, norintys spartesnės grąžos ir turintys pakankamai santaupų žmonės dažniausiai į NT investuoja patys, tačiau atsargesni investuotojai ieško saugesnių alternatyvų.
„Labiau patyrę, agresyvesni investuotojai supranta prisiimamą riziką ir nori uždirbti daugiau ir greičiau. Dėl to jie renkasi įsigyti nuosavą NT, ieško didesnę investicinę grąžą trumpuoju laikotarpiu nešančių sandorių ir jį nuomoja patys, pasitelkdami svertu. Tuo pat metu dalis žmonių yra kiek atsargesni. Nepriklausomai nuo to, ar jie yra naujokai, ar seniai investuojantys asmenys, jie ieško ekspertų pagalbos, norėdami aplenkti infliaciją renkasi dar saugesnes ilgalaikes investicijas. Tai gali būti pinigų įdarbinimas sutelktiniu būdu finansuojant NT nuomos projektus – ne tokią didelę grąžą nešančią, bet jokios papildomos naštos neužkraunančią alternatyvą“, – sako G. Germanavičius.
Gustas Germanavičius
Platus spektras investicinių priemonių
Arvydas Strumskis teigia, kad investuojant, itin svarbu įvertinti, kokia investicija yra tinkamiausia, atsižvelgiant į jos rizikingumą, investavimo laikotarpį, įsitraukimą ir kt.
„Pavyzdžiui, viena iš pagrindinių ir populiariausių investavimo priemonių yra akcijos, listinguojamos įvairiose vertybinių popierių biržose. Tokių įmonių akcijos yra prižiūrimos, jų rezultatai – pakankamai stabilūs, o investicijos į jas atneša pakankamai aukštą grąžą. Priklausomai nuo investuotojo norų, pinigus į akcijas galima įdarbinti ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu, tačiau šis būdas reikalauja didesnio įsitraukimo, yra vidutiniškai rizikingas“, – sako A. Strumskis.
Taip pat žmonės gali investuoti ir į investicinius fondus, reikalaujančius mažesnio jų įsitraukimo. Fondo valdytojas investuotojų pinigus investuoja į atitinkamas akcijas, obligacijas ar kitas priemones. Atsižvelgiant į investicinius instrumentus, atitinkamai gali skirtis ir fondo rizika ar potencialus atsiperkamumas. Be to, įdarbinant pinigus į investicinius fondus svarbu atsižvelgti į jų taikomus mokesčius – tai priklausys nuo to, ar fondas yra valdomas aktyviai, ar pasyviai.
Pastaruoju metu taip pat populiarėja ir pasyvus investavimas biržoje prekiaujamų fondų pagalba (angl. exchange-traded funds, ETF). Tai – rinkos indeksus sekantys ir į juos investuojantys fondai, galintys pasiekti ne prastesnių rezultatų nei kiti fondai.
Bene saugiausios investicijos – į NT nuomą
A. Strumskis pratęsia, kad istoriškai viena saugiausių investicijų rūšių, turinčių tendenciją augti, yra pinigų įdarbinimas į NT nuomą. Anot jo, dažniausiai investavimas į šią turto rūšį ir jo nuomą neša apie 5–10 proc. metinę grąžą, o tai galima laikyti ilgalaike investicija.
Jam pritaria ir G. Germanavičius, priduriantis, kad vertinant ilgesnius periodus, NT rinka įprastai yra geras priešnuodis prieš infliaciją.
Investuoti į NT nuomą gali ir beveik neturintys investicinės patirties, nes vienas didžiausių šio pinigų įdarbinimo būdo pranašumų – paprasta ir suprantama proceso eiga.
„Svarbu paminėti, kad nors NT kaina neišvengiamai svyruoja, ilguoju laikotarpiu ji auga kartu su infliacija ar net ją pralenkia“, – sako „InRento“ vadovas ir priduria, kad daugelio projektų nuomos palūkanos šioje sutelktinio finansavimo platformoje yra susietos su infliacija, todėl reali investicijos grąža užtikrintai nemažėja.
Galiausiai, sutelktinis NT nuomos projektų finansavimas suteikia galimybę tai daryti investuojant ir nedideles sumas, nesirūpinant dėl objekto nuomos ar jo administravimo. Tai – vienos iš priežasčių, kodėl šis investavimo būdas tampa vis aktualesne pinigų įdarbinimo į NT alternatyva.
Maksimas Manturovas
Nauja realybė – investavimas metavisatoje
Kalbėdamas apie gerokai labiau rizikingas investicijas, A. Strumskis išskiria pastaruoju metu itin populiarias kriptovaliutas bei pinigų įdarbinimą į startuolius.
„Šias investicijas dažnai galima vadinti sėkmės klausimu. Dėl to norint sumažinti riziką, būtina labai daug domėtis ir suprasti, kad tiek daugelis decentralizuotų valiutų, tiek itin jaunos bendrovės dažnai žlunga. Tačiau kartu su didele rizika koja kojon žengia ir potencialiai milžiniškos investicinės grąžos, siekiančios šimtus ar tūkstančius procentų. Tai vilioja tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius investuotojus, kurie yra linkę imtis avantiūrų“, – teigia A. Strumskis.
Investavimo specialistai pastebi, kad sparčiai augantis metavisatos populiarumas ir ženkliai didėjantis vienetinių žetonų skaičius netrukus gali tapti nauja populiaria investavimo forma.
Metakaimuose kuriamos virtualios galerijos ir žaidimų rinkos pritraukia vis didesnį dalyvių skaičių. Pasaulinės investavimo bendrovės spėlioja, jog dabartinė metapasaulio rinka gali būti verta nuo 3 iki 8 trilijonų JAV dolerių.
Investavimo platformos „Freedom24“ ekspertai atkreipia dėmesį, jog nors ši forma yra progresyvi ir gali atnešti sąlyginai nemažą finansinę grąžą, svarbu neprarasti budrumo ir įsivertinti galimas investavimo metavisatoje rizikas.
„Nusprendus investuoti šioje rinkoje svarbu atkreipti dėmesį į pasirinktos įmonės finansinę padėtį – jos likvidumą, skolas, metines pajamas, deklaruojamą augimo prognozę. Virtualios realybės rinkose galima rasti kompanijų, kurių investicinis potencialas per pusę metų siekia 20 proc. ir daugiau, tačiau jų rizikos rodiklis yra aukštas. Tokioms investicijoms rekomenduojame skirti iki 2 proc. savo portfelio“, – sako „Freedom24“ investicijų tyrimų vadovas Maksimas Manturovas.
Investavimo specialistas pataria išanalizuoti metavisatos veikimo principus: pasidomėti joje veikiančiais dalyviais bei jų elgsena. Šiuo metu besiformuojanti virtualios realybės ekonomika dar neturi aiškiai nusistovėjusių taisyklių, todėl svarbu nuolat sekti situaciją ir domėtis tendencijomis.
Rimtą proveržį virtualioje realybėje nusiteikusios pasiekti įmonės investuoja milžiniškas sumas ir šis faktas leidžia investavimo ekspertams prognozuoti gerą finansinę grąžą ateityje. Viena tokių įmonių – žaidimų variklius kurianti IT milžinė „Unity“.
Kompanija neseniai pasirašė susitarimą už 1,6 mlrd. JAV dolerių įsigyti „Weta Digital“ technologiją, kuri buvo naudojama siekiant atkurti personažus ir scenas iš tokių garsių filmų kaip „Avataras“, „Žiedų valdovas“ ir „Sostų karai“. Šis sandoris ženkliai padidins menininkams skirtą funkcionalumą, leisdamas jiems kurti sudėtingesnius ir tikroviškesnius objektus.
Virtualios erdvės plėtrą ir stiprėjimą lemia keletas veiksnių: Covid-19 pandemija ir tiesioginio bendravimo trūkumas, „Facebook“ įmonės tapimas „Meta Platforms“ bei augantis vienetinių žetonų (NFT, angl. Non-Fungible Token) populiarumas.
Būtent vienetiniai žetonai ir tampa pagrindine metavisatos valiuta – kuomet vienetiniai žetonai įgauna apčiuopiamą skaitmeninių objektų pavidalą, jie rodo daikto originalumą ir tuo pačiu patvirtina nuosavybės į jį teises per blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Unikalius skaitmeninius kūrinius, tokius kaip paveikslėliai, GIF, garso ir vaizdo turinys, žaidimų atributika, turintys savininkai gali juos paversti aktyvais ir vykdyti jų prekybą įvairiuose žaidimuose, soc. tinkluose ir kt. interneto platformose.
