Perpildyta bent viena grupė, nėra leidimo-higienos paso, nesilaikoma jame nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius – štai taip Lietuvoje atrodo kas ketvirtas valstybinis vaikų darželis.
Tokią situaciją atskleidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) 52-ose šalies savivaldybėse atliktas vaikų ugdymo įstaigų vertinimas. Jo metu patikrintos 484 įstaigos, t. y. beveik pusė visų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų iš veikiančių 1081. Į tikrinimą pateko įstaigos, kurios yra 2019 m. periodinės kontrolės plane, ir tos įstaigos, kurios neturi leidimo-higienos paso.
Perpildytos grupės fiksuotos net 67 proc. tikrintų Kauno savivaldybės vaikų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, 43 proc. – Tauragės, 42 proc. – Alytaus, po 33 proc. – Marijampolės ir Utenos, 25 proc. – Telšių, 19 proc. – Klaipėdos, 16 proc. – Šiaulių savivaldybių tikrintų įstaigų.
Tyrimo pristatymą galite rasti čia.
Suneramino patį ministrą: darbovietėse siūlo privačius darželius
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tyrimo atskleista situacija kelia nerimą, todėl iškart po gautų rezultatų inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis.
„Svarbu suprasti, kad tik visiems sąžiningai laikantis higienos normose nustatytų taisyklių galime sumažinti užkrečiamųjų ir infekcinių ligų pavojų. Gaila, bet pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sugrįžtančias, jau seniai pamirštas ligas, tokias kaip skarlatina, tymai, kitos infekcinės ligos. Jų galima išvengti, laikantis tam tikros tvarkos ir taisyklių. Juk jos nustatytos ne šiaip sau, o kad suvaldytume klastingų ligų plitimą ir atsinaujinimą. Deja, ne visos ligos valdomos skiepais“, – sako ministras A. Veryga.
Tad, ministro teigimu, susitikus su visomis atsakingomis pusėmis išanalizuoti tiek anksčiau svarstyti, tiek galimi nauji perpildytų grupių problemos sprendimo būdai. Sutarta, kad Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) vykdys prognozinį vaikų skaičiaus planavimą, o NVSC – stebės šį procesą.
„Labai svarbu, kad planuojant būtų atsižvelgiama ir į specialiuosius poreikius turinčius vaikus. Tai ypač jautri grupė. Vėliau būtų galima kreiptis ir į Lietuvos verslo darbdavių asociaciją dėl privačių darželių steigimo darbovietėse bei ieškoti galimybių teikti finansinę paramą iš Nacionalinės pažangos programos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, – teigia ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pažymi, kad Lietuvos higienos normos sveikatos saugos reikalavimų privalo laikytis visi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai, jų steigėjai bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančios institucijos.
„Vaikų grupių formavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė gali nepaisyti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės, siųsdamos vaikus į grupes, privalo užtikrinti, kad bus vykdomi visi teisės aktų reikalavimai. Šiandienė situacija rodo, kad arba savivaldybės dirba aplaidžiai, arba mano darančios gera, taip pro pirštus žiūrėdamos į vaikų perteklių grupėse. Pasekmės gali būti liūdnos, tačiau tikiu visų pusių geranoriškumu ir suinteresuotumu: savivaldybės turės kuo greičiau spręsti šį klausimą, o mes pasirengę padėti“, – pabrėžia viceministras.
Nukenčia vaikų imunitetas
NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, perpildytų vaikų grupių problema žinoma seniai.
„Jau ne vienerius metus NVSC imasi visų įmanomų veiksmų perpildytų grupių problemai vaikų ugdymo įstaigose spręsti. NVSC ėmėsi visų galimų administracinių priemonių. Tačiau kreipimaisi į teismus nesprendžia problemos dėl neteisėtų savivaldybių tarybų sprendimų. Kol paskelbiamas teismo sprendimas, baigiasi ir mokslo metai arba pasikeičia pati taryba. Tad siekiant užtikrinti saugią aplinką, kurioje vaikai leidžia laiką, yra ugdomi ir žaidžia, būtini sisteminiai pokyčiai“, – įsitikinusi R. Lingienė.
Pasak Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės prof. dr. Odilijos Rudzevičienės, ikimokyklinis ir priešmokyklinis laikotarpis itin svarbus vaiko sveikatai, nes tuo metu formuojasi žmogaus imuninė sistema, daugeliui ji galutinai susiformuoja 5–7 metų amžiaus.
„Tikėtina, kad perpildytose darželio grupėse vaikų, turinčių virusinių kvėpavimo takų ligų ir platinančių virusus, bus daugiau, ir sveikam vaikui tokioje virusų koncentracijoje tikimybė užsikrėsti išaugs kelis kartus. Be to, perpildytose grupėse, tikėtina, yra didesnis triukšmas, jis vargina vaikus ir darbuotojus, visi tampa ne tokie dėmesingi, atsiranda daugiau streso ir suirzimo“, – teigia profesorė, pabrėždama, kad per didelis nuovargis ir stresas nėra geras pagalbininkas normaliai formuotis imuninei sistemai, vaikai tampa irzlesni, jautresni, gali greičiau susirgti.
Pasak medikės, daug problemų galėtų išspręsti pakankamas patalpų vėdinimas ir privalomų higienos priemonių laikymasis: jei vaikai po tualeto ir prieš valgį plautų rankas, būtų kruopščiai valomos patalpos, žaislai, kitos ugdymo priemonės, nuolat keičiama patalynė, valomi ir keičiami čiužiniai.
Traumos – trečia gausiausia ligų grupė
Specialistai pažymi, kad daug bėdos gali padaryti ir netvarkinga darželio lauko teritorijų įranga.
„Vaikų traumos yra trečioji pagal gausą vaikų ligų grupė, dėl kurios jie pakliūva į mūsų ligoninių stacionarus. Taip pat ypač svarbu, kad darželio teritorijose esančiose smėlio dėžėse būtų reguliariai keičiamas smėlis, jog vaikai neužsikrėstų pavojingomis ligomis, kurias perneša smėlyje esantys kirmėlių kiaušinėliai“, – sako prof. dr. O. Rudzevičienė.
Ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą vykdančiose įstaigose nustatytų higienos normos reikalavimų pažeidimų mastas privertė sunerimti praėjusių metų rudenį atlikus didžiausią iki šiol vykdytą vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų tiekėjų saugos sveikatai vertinimą Vilniaus mieste.
Atliktas tyrimas parodė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje fiksuota 65 proc. perpildytų vaikų grupių. Taip pat sostinės ugdymo įstaigose specialistai užfiksavo daugybę kitų pažeidimų, tarp jų – ir darbas be leidimų-higienos pasų. Vadovaujantis gautais rezultatais, buvo atliktas analogiškas vertinimas ir kitose šalies savivaldybėse.
Siūlo pirmiausia galvoti apie emocinę sveikatą
Dviejų privačių vaikų darželių „Baltų šalelė“ savininkė Alina ragina nepamiršti vaikų emocinės sveikatos. (Monos Avik | moona.lt nuotr.)
Du privačius vaikų darželius Baltų šalelė sostinėje laikanti versli mama Alina Sinicė atkreipia dėmesį, kad kalbant apie vaikų gerovę, pirmiausiai prisimenama jų fizinė, bet pamirštama emocinė sveikata. „Dienas labai didelėse darželių grupėse leidžiantys vaikai dažniau serga infekcinėmis ligomis. Dažnai dėl to serga netgi ir juos ugdantys mokytojai. Tačiau reikėtų į vaikų sveikatą žiūrėti plačiau ir suprasti, kad labiausiai yra pažeidžiama būtent emocinė vaiko sveikata“, – pabrėžia šešis vaikus auginanti versli mama.
Pasak privačių darželių savininkės, kai vaikas leidžia dieną per didelėje vaikų grupėje, nedidelėje erdvėje, su per mažai jo saugumą užtikrinančių ir jam dėmesį turinčių skirti suaugusiųjų, lieka nepatenkinti labai svarbūs mažylio poreikiai.
Alina vardija pagrindines bėdas, kurių kyla dėl perpildytų vaikų darželio grupių: trūksta individualaus dėmesio vaikui ir jo šeimai, vargina didelis triukšmas mažoje erdvėje, sunku suvaldyti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, mokytojų ir tėvų problemines situacijas.
Dėl to vaikai tampa ne tik irzlūs, pavargę, įsitempę – labai dažnai jie jaučiasi nepastebėti, nevertinami, atstumti. Vaikų imuninė sistema dėlto taip pat silpsta, tad prie emocinių „ligų“ prisijungia ir fizinės.
„Į ugdymo įstaigą tėvai veda vaikus norėdami užtikrinti jų sėkmingą ugdymąsi ir tikėdamiesi, kad būdami tarp kitų vaikų, kartu su mokytojais jie įgis naujų įgūdžių ir žinių. Deja, vaikui būnant per didelėje grupėje ir su per mažai suaugusiųjų, tinkamas ir nuoseklus ugdymas ir ugdymasis yra neįmanomas. Ką jau kalbėti, jei vaikas turi ir specialių poreikių“, – iš patirties kalba versli mama.
Tad, pasak jos, žinant visas šias akivaizdžias ir išties reikšmingas pasekmes vaikų sveikatai, labai sunku suprasti vaikų darželių steigėjų – miesto savivaldybių – sprendimus formuoti kaskart vis didesnes vaikų darželių grupes. Vaikų ugdymo ekspertei norisi tikėti, kad naujai išrinkti miestų savivaldybių tarybų nariai įsiklausys į daugelio specialistų ir svarbiausia – vaikų tėvų ir ugdytojų pastebėjimus, ieškos kitokių sprendimų, kaip užtikrinti vaikų ugdymo įstaigose poreikio patenkinimą.
„Juo labiau kad pastaraisiais metais buvo įkurta išties nemažai nevalstybinių ugdymo įstaigų, kurios ne tik išplėtė galimybes šeimoms rinktis ugdymo įstaigą pagal įvairius kriterijus, bet ir kelia švietimo kokybę. Tad manau, kad tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas ir bendros infrastruktūros kūrimas su miestuose besikuriančiomis nevalstybinėmis ugdymo įstaigomis būtų kelias link saugaus, sveiko ir tvaraus vaikų ugdymo įstaigose. Jau daugelis Europos miestų, turinčių tokias infrastruktūras, gali pasigirti aukšta ugdymo kokybe ir saugia aplinka vaikams“, – tvirtina vaikų darželių Baltų šalelė savininkė, kaip gerąjį pavyzdį nurodanti Suomijos miestus.
Situacija regionuose:
Alytus, Kaunas, Klaipėda, Mari
Spaudos konferencijos transliacijos įrašą galite žiūrėti čia.
Taip pat skaitykite:
Psichologė Aušra Kurienė: „Ir namuose vaikai gali puikiai vasaroti“
Psichologė pataria, kaip su vaikais kalbėti apie seksą
Versli mama Alina ir jos Baltų šalelė ruošiasi naujiesiems mokslo metams (I)
