Marius Jansonas – 3 vaikų tėtis ir pirmasis nepriklausomas paskolų ekspertas Lietuvoje. Verslo kreditų konferencijoje, kuri gegužės 11 d. vyks parodų centre „Litexpo“, Marius aiškins, kaip paskaičiuoti, kokia paskola jūsų verslui būtų saugi.
Norinčiuosius įsigyti bilietų pigiau, nuolaidos laukelyje prašome suvesti kodą VERSLIMAMA2019. Pirkti bilietus čia.
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas. (Asmeninio archyvo nuotr.).
Iš pirmosios mudviejų pokalbio dalies skaitytojai jau žino, kad verslui jokiu būdu negalima skolintis, jei sumažėjo apyvarta, o naujų pajamų galimybių nenusimato. Tačiau įsivaizduokime, kad verslo plėtra pamatuota ir priežastys skolintis objektyvios. Kyla praktinis klausimas – į kokį banką kreiptis?
Mums, kaip konsultantams, bankai kartais pasako tiesiai šviesiai: net neveskite kliento, jeigu jis neketina skolintis bent pusės milijono. Mažesni verslai dažnai nesupranta tokio paprasto dalyko, kad jų apyvartos vaikšto per tokius bankus, kurie niekada nebus suinteresuoti dalinti smulkių paskolų po 20 000 ar 50 000 eurų.
Konkrečiai smulkiam ir vidutiniam verslui skirti bankai – ne skandinaviški, nors šių dažna įmonė laikosi įsikibusi dėl tariamo prestižo. Tačiau net ir mažieji bankai žiūri atsargiai, jei paskolos kreipiesi nebūdamas jų klientas. Visai kitas požiūris yra tada, kai įmonė tame mažame banke savo sąskaitą turi jau 2–3 metus: bankas mato, kaip ji auga, kaip didėja jos apyvartos, žino, kas yra užsakovai, ir tada noriau skolina. Taigi kartais reikia tiesiog pakeisti pagrindinį banką. Sąskaitą galima turėti ir dideliame banke, bet apyvartos turi eiti per smulkiam ir vidutiniam verslui skirtą banką.
Kai pradedi verslą, visada turi suprasti, kad kažkada ateis stambus užsakymas ir jam reikės būti pasiruošus. Tie, kurie bus nepasiruošę, žaidime nedalyvaus. Ir jeigu tokiu atveju būsite jauna įmonė, laikiusi savo apyvartines lėšas „ne tame“ banke, bankui būsite neįdomus kaip potencialūs smulkaus kredito gavėjai. Tačiau yra mažesni bankai, kredito unijos, kurie prisiima mažesnę riziką ir išdalina daugiau smulkių kreditų.
Kas yra ėmę paskolas, jau žino, kad banke visada vertinama dvejų pastarųjų metų kredito istorija. Praėjus dvejiems metams, galima daryti išvadas, kad jeigu dar dirbi ir nebankrutavai, reiškia, kažką darai gerai.
Man asmeniškai patinka faktoringo priemonė – tai toks bankinio finansavimo būdas, kai galima užstatyti sąskaitą-faktūrą. Faktoringas ypač tinka su užsieniu dirbantiems verslams, kuriems užsakovas sąskaitas apmoka tik tada, kai gauna užsakytas prekes ar paslaugas. Be abejo, bankai vertina, ar tokia sąskaita-faktūra išrašyta patikimo juridinio asmens. Jei viskas gerai, bankas paskolina savo pinigų 2–3 mėnesiams, iki su jumis atsiskaitys užsakovai. Nereikia nei laidavimo, nei NT įkeitimo, tiesiog pakanka parodyti sutartį su užsakovu ir sąskaitą-faktūrą.
Yra ir daugiau ne bankinių skolinimo mechanizmų. Lietuvos bankas yra patvirtinęs licenciją trims agentūroms teikti sutelktinio finansavimo paslaugą, per kurią galima skolinti pinigų verslui, pavyzdžiui, norinčiam pasistatyti sandėlį, bet turinčiam tik pusę reikiamos sumos. Kitą pusę sumos sutelktinio finansavimo platforma surenka per kokias dvi savaites. Pastatytas sandėlis įkeičiamas visiems į jį investavusiems metams laiko už 10 proc. metinių palūkanų. Per šias platformas galima pradėti investuoti į NT nuo 50–100 eurų. Lietuva juokais vadinama NT vystytojų kraštu, tad tokia investavimo galimybė daugeliui psichologiškai priimtina ir atrodo patraukli. Taigi, į kreditų rinką ateina gana rimtas konkurentas bankams.
Sutelktinis finansavimas patrauklus dar ir tuo, kad žmogus pats gali kontroliuoti savo investicijas ir asmeniškai dalyvauti investavimo procese, gali rinktis, kuriam projektui skolinti, o kuriam – ne. Kai žmogus investuoja į pensijų fondus, investicinius gyvybės draudimus ir pan., jis absoliučiai nieko nekontroliuoja, tik moka žvėriškus mokesčius, o už rezultatą niekas neatsako.
Su paskola būstui ar vartojimo kreditu dažnam yra tekę susidurti asmeniškai. O kreditas verslui iš esmės skiriasi nuo paskolos fiziniam asmeniui?
Jeigu bankas negali nutraukti su vartotoju paskolos sutarties dėl smulkių nusižengimų, tai paskaičius verslo kredito (B2B) sutartį, dažną gali ištikti šokas – verslo paskolų sutarčių sąlygos būna žvėriškos. Pavyzdžiui, pavėlavus sumokėti įmoką 30 dienų, bankas gali apskritai nutraukti sutartį. Verslo kredito sutarties nutraukimo pagrindu gali tapti ir įmonės apyvartoje cirkuliuojantys grynieji pinigai, pavyzdžiui, jei atsiskaitymai už bilietus į renginį ar už mugėse parduotas prekes. Be to, verslas negali kontroliuoti savo apyvartos: vieną mėnesį ji didesnė, kitą mažesnė. Jeigu tik bankui pasirodo, kad įmonės apyvarta sumažėjo 20–30 proc., jis tai gali laikyti pakankamu įrodymu, esą tavo verslas nebegalės aptarnauti kredito, ir taip pat nutraukti kredito sutartį.
Todėl į Verslo kreditų konferenciją kviečiame Lietuvos banko, komercinių bankų, centrinės kredito unijos, bankroto administratorių atstovus, nepriklausomus kreditų konsultantus, kad visi kartu galėtume aptarti, kas verslo kreditų sektoriuje yra gerai, o kas – blogai. Verslas iš bankininkų turėtų aiškiai išgirsti, kodėl su juo nutraukiama sutartis, jei iš pradžių kreditą davė ir viskas atrodė gerai. Imdamas kreditą iš bankininko, verslininkas iš karto turėtų žinoti, ko jis negali versle padaryti, kad nesulauktų drastiškų banko veiksmų. Natūralu, kad tai žinodamas ir imdamas kreditą, iš anksto galėtų apsisaugoti nuo nemalonumų ateityje.
Pirmoje konferencijos dalyje kalbės kreditoriai, t. y. tie, kurie skolina pinigus. Supažindinsime ir su tokiomis kreditavimo naujovėmis kaip sutelktinis finansavimas ir investavimas į nekilnojamąjį turtą, kai verslui skolini savo pinigus ir iš to dar uždirbi 10-12 proc. metinių palūkanų.
Turime pripažinti, kad verslininkų didžioji problema yra vadinamieji „verslo priepuoliai“: sugalvojau tą akimirką gerą idėją, ėmiausi ją realizuoti, viskas puikiai sekasi, bet kas bus, kai nebesiseks – nežinau. Paklausius tokių verslininkų, net ir būdamas ne verslininkas gali suprasti, kad ne viskas yra gerai: verslas neturi ilgalaikės misijos, vizijos, krypties, nežino savo klientų tikslinių grupių ir panašiai.
Antroji konferencijos dalis bus daugiau edukacinė. Joje bankroto administratorius pasakos, kaip vyksta pats bankroto procesas – nors tai nėra pati maloniausia procedūra, verslai apie ją turi žinoti. Verslo konsultantas kalbės apie įmonės procesus – jie kažkuo panašūs į šeimoje išpažįstamas vertybes, kurių privalu laikytis. Atėjus į banką paskolos, bankas žiūri, kaip įmonėje sutvarkyti procesai, girdi, ar vadovas protingai kalba ir mato, ar jis supranta, ką daro.
Didžioji verslų problema yra ta, kad jie prašo milijono, bet nusišneka ir fantazuoja, grąžinsiantys kreditą po 1–2 metų. Tuo tarpu bankininkai žiūri į įmonės apyvartas ir nesupranta, iš kur per tokį trumpą laiką verslas ketina gauti šitiek pinigų – gal ketina pavogti? Arba ateina į banką dėl paskolos įmonės „direktorė“ – pensininkė mama, šalia kurios įsitaiso kokie du „konsultantai“, o iš tikrųjų – faktiniai įmonės savininkai, prieš tai jau nuvarę į bankrotą kelis verslus. Ne veltui banko valdytojai asmeniškai ateina pasižiūrėti paskolos prašantiems verslininkams į akis, kad suprastų, su kuo turi reikalo.
Pastaruoju metu bankai itin jautriai žiūri į pinigų plovimo, mokesčių slėpimo atvejus. Reikia turėti omenyje, kad kai imi kreditą, jokio mokesčių slėpimo negali būti, nes turi rodyti ir pakankamas pajamas, ir apyvartas, ir jų stabilias apimtis. Balansuose neatsispindinčios lėšos bankams neįdomios.
VERSLO KREDITŲ KONFERENCIJA 2019: kad kreditas nesužlugdytų verslo
Norinčiuosius įsigyti bilietų pigiau, nuolaidos laukelyje prašome suvesti kodą VERSLIMAMA2019. Pirkti bilietus čia.
