Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams. Atsakymus pateikia teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Gerda Skirbutienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė.
Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu
Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.
Taigi reikalavimo tikrinti dotacijas ir jų šaltiniams labdaros ir paramos organizacijos gali sulaukti ne tik iš priežiūros institucijų, bet ir iš partnerių, ypač finansų įstaigų. Nors pagal Lietuvos įstatymus, labdaros ir paramos organizacijos neprivalo atlikti tokių tikrinimų, jos turėtų būti pasirengusios pateikti detalią informaciją apie finansų ar kriptovaliutų kilmę partneriams. Dėl šios priežasties labdaros organizacijoms rekomenduotina bet kokia forma gaunamas dotacijas tikrinti ir tinkamai dokumentuoti, o anoniminės paramos vengti.
NFT teisinis statusas miglotas
Renkant paramą NFT forma, vertėtų laikytis tokių pat rekomendacijų kaip ir atliekant analogiškas operacijas kriptovaliutomis.
Nors NFT turtas paprastai traktuojamas taip pat kaip meno kūriniai, kolekciniai objektai, antikvariniai daiktai ir kitos subjektyvią vertę turinčios nefinansinės vertybės, negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis NFT galėtų patekti ir po tradicinio finansinio turto apibrėžimu. Taip yra todėl, kad Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme virtualių valiutų sąvoka apibrėžta itin plačiai.
Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Akvilė Jurkaitytė.
Be to, Lietuvos įstatymai niekaip nereguliuoja NFT konvertavimo į įprastas valiutas klausimo. Paramos gavimas NFT forma taip pat nėra ribojamas, kaip ir terminai, per kuriuos tokia parama turėtų ar galėtų būti iškeista į įprastas atsiskaitymo priemones.
Standartinės mokestinės prievolės
Lietuvoje taip pat nėra ir specialių teisės aktų nuostatų, skirtų kriptovaliutų bei NFT apmokestinimui, todėl teikiant ir gaunant paramą tokia forma taikomos įprastos taisyklės.
Įmonės, norėdamos pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir susimažinti mokėtiną pelno mokestį, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad parama yra suteikta paramos gavėjo statusą turinčiam asmeniui ir bus naudojama pagal Paramos ir labdaros įstatymo paskirtį. Be to, paramos teikimas turėtų būti įformintas sutartimi. Kai paramos vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, jos teikimas taip pat turi būti patvirtintas notaro. Priešingu atveju paramos davėjas gali netekti teisės naudotis mokestinėmis lengvatomis.
Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Gerda Skirbutienė.
Jei parama teikiama ne pinigais, o skaitmeninėmis valiutomis ar NFT – paramos suma, o kartu ir lengvatos taikymo apimtis, priklauso nuo to, kokiu būdu paramos teikėjas kriptovaliutą ar NFT gavo. Tais atvejais, kai kaip parama yra teikiama įsigyta kriptovaliuta ar NFT, turėtų būti laikoma, kad suteiktos paramos vertė yra lygi tokio turto įsigijimo vertei.
Žvelgiant iš labdarą ir paramą renkančių organizacijų perspektyvos, su skaitmeninėmis priemonėmis renkamu finansavimu susijusių ypatumų nėra. Oficialų paramos gavėjo statusą turintys subjektai nuo gautų aukų, kurios panaudojamos labdaros tikslais, pajamų mokesčio mokėti neturi. Visgi, netekus paramos gavėjo statuso nepanaudota paramos suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu.
Aiškesnio reglamentavimo dar laukiama
Kol kas Lietuvoje nėra atskiro kriptovaliutų ir NFT reguliavimo, o labdaros organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas tiesiogiai. Vis dėlto paramą renkant tokiomis turto formomis, labdaros organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šio įstatymo nuostatas. Lietuvos bankas taip pat yra paskelbęs su kriptovaliutų naudojimu susijusias gaires ir savo ekspertinę poziciją žetonų platinimo klausimu.
Nuo 2024 m. įsigaliosiant Europos Sąjungos Reglamentui dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCA)), bus aiškiau reguliuojamos tam tikros kriptoturto kategorijos, pavyzdžiui, paaiškinama, kas yra elektroninių pinigų žetonai, su turtu susieti žetonai bei prekių ir paslaugų žetonai. Taip pat reglamentas apibrėš reikalavimus, taikomus tokių žetonų siūlytojams. Svarbu paminėti, kad MiCA bus taikoma ne visoms kriptovaliutoms ir taip pat neapims NFT reguliavimo.
Vis dėlto, paramą nusprendus rinkti kriptovaliutomis, reikėtų įsivertinti ne tik galiojančius teisės aktus bet ir iš MiCA kylančius reikalavimus, kurie netrukus taps aktualiais kriptoturto turėtojams.
Blokų grandinių technologijos ateityje, tikėtina, turės vis didesnę įtaką finansiniam sektoriui ir kitoms sritims, įskaitant ir paramą. Dėl to aiškesnis reglamentavimas šioje srityje yra išties reikalingas. Kol jo nėra, paramos teikėjams ir gavėjams disponuojant skaitmeniniu turtu reikia būti atsargiems ir įsivertinti galimas rizikas.
Viršelio nuotrauka asociatyvinė @Canva, pranešimo žiniasklaidai organizatorių nuotrauka.
