Seimas pagaliau išstenėjo: balandžio 7 d. 55 seimūnų valia įregistruotas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas (XIIP-4255), kuriuo siekiama ilgalaikių teigiamų demografinių pokyčių ir socialiai brandžių šeimų gausėjimo. Projektą parengė Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bendradarbiaudama su VDU Santuokos ir šeimos studijų centru ir viešąja įstaiga „Šeimos institutas“.
Projekto tikslas – įtvirtinti teisinių nuostatų sistemą, užtikrinančią sąlygų, padedančių kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą, sudarymą. Šeima yra pirminė ir prigimtinė bendruomenė bei palankiausia vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinka. Ji užtikrina Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą, todėl turi sulaukti deramo visuomenės ir valstybės dėmesio.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, šeimos stiprinimo kryptis ir šeimos stiprinimo organizavimą bei valdymą. Taip būtų užtikrintas šeimos politikos nuoseklumas ir ilgalaikiškumas bei veiksmų tęstinumas ir koordinavimas kuriant šeimai palankią aplinką.
Įstatyme nustatoma šeimos politikos organizavimo sistema, apimanti visus valstybės valdymo lygmenis. Kadangi daugelio sričių politika turi tiesioginį poveikį šeimų gyvenimui, numatoma laikytis horizontalaus požiūrio ir į šeimą atsižvelgti visų sričių politikoje. Į šeimos politikos formavimą įtraukiamos visos ministerijos joms pavestose valdymo srityse, o bendradarbiauti ir veiksmams koordinuoti numatyta sudaryti tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės. Ši komisija turėtų rengti ir kasmet pateikti Vyriausybei šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja, kad „šeimoms atstovaujančios asociacijos dalyvautų formuojant šeimos politiką arba šeimoms poveikio turinčią politiką ir ES, ir valstybių narių lygmeniu“, todėl numatyta sudaryti Nacionalinę šeimos tarybą prie Seimo. Tai šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinė šeimos taryba turėtų rengti ir kasmet Seimo posėdyje pristatyti pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją. Numatyta, kad ir savivaldybėse gali būti sudaromos Šeimos tarybos, patariančios šeimos stiprinimo klausimais.
Įstatymo projekte numatytas įpareigojimas Vyriausybei per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos stiprinimo kryptis: švietimą ir kultūrą; materialinio saugumo užtikrinimą; apsirūpinimą būstu ir palankią šeimai gyvenamąją aplinką; kompleksinę pagalbą šeimai; kompleksines paslaugas krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams; šeimos sveikatą; teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimą; paslaugų kokybės užtikrinimą, tyrimus, stebėseną ir vertinimą.
Kartu su Šeimos stiprinimo įstatymo projektu teikiamas Seimo statuto papildymo įstatymo projektas (XIIP-4256). Jame numatoma, kad rengiamų teisės aktų projektų aiškinamuosiuose raštuose turėtų būti nurodoma, kokį poveikį įstatymo įgyvendinimas turės šeimai.
Informaciją apie įstatymo projekto rengimą, jo svarstymo ir priėmimo eigą skelbiama čia.
O čia galite akivaizdžiai įsitikinti, kurioms politinėms partijoms šeimos reikalai Lietuvoje rūpi tik lozunguose:
Šeimos stiprinimo įstatymo projektą 2016-04-07 pateikusių Seimo narių sąrašo analizė
