Patvirtintos specialios pagalbos ir paramos priemonės darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. Didžioji dalis šių priemonių galios laikinai, tai yra kol šaliai pavyks atsitiesti po sukrėtimo dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau socialinės pašalpos, taip pat kompensacijos už išlaidas šilumai bus didinamos ilgam laikotarpiui.
Remiantis Seimo sprendimu:
- Darbdaviai išlaikydami darbuotojus galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui;
- Savarankiškai dirbantys asmenys gaus 257 eurų dydžio išmoką du mėnesius po karantino. Išmoka bus mokama ir pradėjus dirbti;
- Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie negali tęsti savo veiklos dėl karantino, galės gauti vienkartinę 7000 EUR išmoką tam, kad galėtų imtis kitos leistinos veiklos, neprarastų motyvacijos dirbti;
- Darbo netekę žmonės įgis galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką, net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką;
- Daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų gaus po 100 EUR vaiko pinigus.
Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų. Iš viso tai pareikalaus iki 1 mlrd. eurų. Tačiau portalo VERSLI MAMA paskyroje socialiniuose tinkluose kai kurios skaitytojos teigia kol kas žadėtosios paramos taip ir nesulaukiančios.
Darbuotojams ir jų darbdaviams – subsidijos
Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 19 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.
Kadangi sunkumai neabejotinai tęsis ir po karantino, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti bus skiriamos pusę metų po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius du mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.
Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti galės darbdaviai, kurie:
- Per karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė subsidijų. Subsidijos po karantino bus mokamos tik už darbuotojus, kurie pradeda dirbti po prastovų;
- Įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones;
- Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-10, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.
Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 EUR bruto.
Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc. dydžio subsidija, kitus du – 50 proc. ir paskutinius mėnesius – 30 proc., bet ne daugiau nei minimali alga. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.
Jeigu įmonė bus įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, tuomet galės pasinaudoti didesnėmis subsidijomis.
Šie darbdaviai pirmus du mėnesius galės rinktis – gauti 100 proc. subsidiją su 607 EUR viršutine riba arba 70 proc. subsidiją su 1214 EUR lubomis.
Kitus du mėnesius subsidija galės siekti 50 proc., likusius du – 30 proc., bet ne daugiau nei 1214 EUR viršutine riba.
Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 100-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 EUR bruto.
Pagalba grįžti į darbo rinką
VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Užimtumo įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje – parama gali siekti iki 18,8 tūkst. EUR. Šiuo metu tokia parama gali būti skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams, taip pat jauniems bedarbiams iki 29 metų ir vyresniems nei 45 metai.
Seimas ketvirtadienį pritarė, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kuriems nustatyta lengva negalia arba 45-55 proc. darbingumas.
Parlamente taip pat pritarta siūlymui sudaryti sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie gauna laikiną 257 EUR išmoką už mėnesį, keisti vykdomos ekonominės veiklos rūšį – vienkartinė subsidija šiems žmonėms iš Užimtumo tarnybos galėtų siekti apie 7000 EUR.
PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose, įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis.
Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. EUR, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.
Skiriant tokią paramą, prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose; nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius; įtraukia vietos bendruomenę; turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.
Pritarta, kad iš įmonių nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.
PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį, sutarta palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leis darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 910,5 EUR bruto.
Taip pat bus kompensuojama darbdavio paskirto profesijos meistro darbo užmokesčio dalis, bet ne daugiau nei 20 proc. ir neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio.
PROFESINIS MOKYMAS. Seimas taip pat sutarė dosniau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas.
Užimtumo tarnyba ir dabar finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą.
Nauja tai, kad Užimtumo tarnyba galės dosniau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. EUR kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. EUR kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.
Savarankiškai dirbantiems – išmoka 2 mėnesius po karantino
PRATĘSIAMAS IŠMOKOS MOKĖJIMAS. Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę gauti 257 EUR dydžio išmoką už mėnesį – nesvarbu, ar jų veikla karantino metu buvo ribojama, ar ne. Seimas ketvirtadienį pritarė sprendimui, kad ši išmoka būtų mokama dar du mėnesius po karantino pabaigos.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti išmoką, jei atitinka šiuos kriterijus, numatytus Užimtumo įstatyme:
- Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius per paskutinius metus iki šių metų kovo 16 dienos, kai paskelbtas karantinas.
- NAUJA! Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius neviršija 607 eurus „ant popieriaus“ (jau priimta Seime anksčiau).
- Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Atkreipiame dėmesį, kad į fiksuoto dydžio išmoką iš Užimtumo tarnybos gali pretenduoti visi savarankišką veiklą su verslo liudijimais vykdantys asmenys, tarp jų ir žmonės, kurie verčiasi patalpų nuoma.
Vaiko pinigai
100 EUR dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 EUR, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, šiuo metu atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.
Seimas pritarė, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, bus atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas, t. y. į pajamas, gautas nuo 2020 m. balandžio 1 d. Nuo liepos jau bus vertinamos 3 praėjusių mėnesių pajamos.
Toks palengvinimas įsigalios teisės aktą pasirašius prezidentui ir galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.
Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
_____________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
100 smulkių įmonių – nemokamos advokatų konsultacijos (registracija iki gegužės 31 d.)
