„Vaikai moterų, kurios nešioja, gimdo, augina vaikus, yra išmetami iš socialinės paramos sistemos, jei tik mama drįsta gauti bent minimalias pajamas iš bet kokios veiklos. Vaiką auginanti verslininkė nusipelno ne persekiojimo, o privilegijų“, – įsitikinęs rinkimuose kandidatuojantis daugiavaikis tėtis Saulius Povilaitis. Turi jis ir daugiau minčių apie tai, kuo šiandien virto Lietuvos socialdemokratija ir ką reikėtų daryti kitaip.
Vyksta rinkimai į Seimą. Dalyvauju. Per vienus rinkiminius debatus ar po jų gavau smūgį beveik į dantis: girdi, labiau reformuoti ruošiuosi partiją, kuri mane iškėlė, negu šalį. Atsakiau: nebus socialdemokratijos – nebus Lietuvos.
Nieko naujo neišradau. Lietuvių tautą, kaip žinia, atgaivino ne kas kitas, o filologija. Kaip sakė Vincas Kudirka, reikėjo pirma tautą išlaisvinti, o paskui jau galima ir socializmą statyti. Ir socialdemokratija yra iš ten. Iš „Varpo“, „Aušros“ laiko kartos literatūros.
Ir laikau rankose vieną seną leidinėlį. Data –1896 metai. Ir viskas ten parašyta, ką šiandien net mieli kairieji bičiuliai kartais gerokai primiršta. Todėl aš nepulsiu čia rėkti, skanduoti klišėmis. O tiesiog, kaip sakė vienas klasikas, kirsiu kalbos gimtosios gražumu.
„Programas lietuviškos social – demokratiškos partijos“. Toks pavadinimas. Preambulė irgi aiški. „Jaunas, bet greitai augantis Lietuvos darbininkų judėjimas priėjo iki reikalingumui išdirbti tam tikrą aiškiai apreikštą programą“, – sakoma ten. Iki reikalo buvo prieita dar tada, o nėra to ir dabar.
O programa juk tokia aiškutė ir paprastutė. Papunkčiui: kas padaryta, kas ne. „Neapmokama procedūra sudžiose, sudžios išrenkami“ (nemokami teismai, teisėjai renkami – vertimas šiai dienai) – yra? Ne. „Atsakymas valdininkų prieš sudą“ (valdininkų atsakomybė teismą) – spręskite patys. „Išnaikinimas koro smerčiu“ (mirties bausmės panaikinimas). Na čia yra – privertė Europos Sąjunga.
„Visas mokinimas neapmokamas, priverstinas. Pagaminimas valstijos kaštu dalyku reikalingu mokinantiesiems del mokslo ir užlaikymo“. Čia apie nemokamą mokslą, kuomet dar ir dabar, praėjus 120 metų, iš moksleivių tėvų, valdant socialdemokratams, tyčiojamasi, reikalaujant mokėti už vadovėlius ir pratybas, nes liberalų įdiegtame krepšelyje niekaip niekam nieko niekada neužtenka.
„Išnaikinimas visokiu nukelemu (netiesiu) mokesčiu, rubežiniu muitu, premiju ir t.t., per kuriuos reikalai draugijos aukaujasi reikalams saujelės privilegituotu.“ Netiesioginiai mokesčiai (akcizai ir peveemai) ir pertekliniai apribojimai visada ėda neturtingus bei tarnauja apsukriesiems.
„Visuotinis apginklavimas žmonių, vietoj nuolatinės armijos“. Taip – Lietuva, kaip šūvis į krūtinę. Kaip skrydis lyg dangaus. Kur? Nėra, o padaryti paprasta, ir nereiktų niekam aiškintis apie šakučių kainas. Mūsų bijotų, kaip suomių Stalinas 1945 m., kai nesiryžo ten vėl iki galo brautis. Imkime ir padarykime. Socialdemokratiška.
„Įstatymai apgynimui nėščiu“. Dar ir šiandien, po 120 metų kairieji politikai, atsiprašant, kriuksi, kad nėštumas prilygintinas ligai. Tai siaubinga. Vaikai moterų, kurios nešioja, gimdo, augina vaikus yra išmetami iš socialinės paramos sistemos, jei tik mama drįsta gauti bent minimalias pajamas iš bet kokios veiklos. Vaiką auginanti verslininkė nusipelno ne persekiojimo, o privilegijų.
Toje 1896 metų knygelėje pasakyta viskas ir apie mūsų santykius su žydais, lenkais, gudais ir kitomis tautomis. Net ir, vėlgi, apie nacionalinį saugumą. Ten išaiškinta, kad „kadangi ant galo surėdymas rusiškos viešpatystės neleidžia legališkų darbinkišku susivienijimu – lietuviška socialdemokratija imasi sutaisyti paslaptinį suorganizavimą darbinikišku susivienijimu, prisitaikant prie politšku sanlygu.“
Būtent socialdemokratai, noriu priminti, visada prieštaravo smetoninės gadynės režimo tendencijoms – remtis bolševikine Rusija prieš Lenkiją. Maža to, tekstuose, kuriuos pridedu, aiškiai pasakyta – Lietuvos tautybės ir jų darbininkų bei kiti judėjimai galės save adekvačiai atrasti tiktai „busenčioje federališkoje respublikoje“.
Tos respublikos, deja, nebuvo. Geri sumanymai buvo sudraskyti nesąžiningo tarpukario režimo ir abiejų pasaulinių karų žvėrių. Visgi daugelis dalykų aktualūs šiandien. Skaitykime ir darykime. Prikelkime patys save, bičiuliai socdemai, prisikels ir Lietuva. Prisegu seno leidinio nuotraukas. Skaitykime ir darykime išvadas. Tai, kas surašyta prieš 120 metų, yra mūsų, kaip tautos ir šalies, išlikimo dabar receptas. Kartais verta ir socialdemokratams labiau ieškoti amžino, negu naujo.
Pritariate? Nesutinkate? Galvojate kitaip? Laukiame jūsų nuomonės jau šį šeštadienį, rugsėjo 24 d., 18 val. Klaipėdos kavinėje „Vyšnia“ (Herkaus Manto g. 1) vyksiančioje diskusijoje apie moterų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir politikoje. Prelegentai: Seimo narė Irena Šiaulienė, versli mama Rūta Vitkevičienė (UAB „Geradariai“), ekonomistas Dainius Budrys. Diskusiją moderuoja žurnalistai Skaidrė Vainikauskaitė ir Tomas Čyvas. Dalyvavimas diskusijoje nemokamas.
