2016 m. kovo mėnesį grupė Seimo narių įregistravo Šeimos kortelės įstatymo projektą, kuriame numatyta suteikti įvairias lengvatas ir nuolaidas tris ir daugiau vaikų auginančioms ar globojančioms šeimoms bei vienišiems tėvams.
Deja, siūlymas nesulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pritarimo – liepos 22 dieną pateiktose išvadose teigiama, kad siekiant socialinio teisingumo valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti sunkiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Priėmus Įstatymų projektus, tėvai, auginantys tris ir daugiau vaikų, galėtų pretenduoti į lengvatas, tačiau jo nebūtų suteikiamos mažas pajamas gaunantiems tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus.
Įstatymo šalininkų, rengėjų, bei įvairių šeimų organizacijų atstovų teigimu, kortelė būtų puiki skatinamoji priemonė šeimoms, padrąsinanti Lietuvos gyventojus turėti daugiau vaikų, ir prisidėtų kuriant teigiamą daugiavaikės šeimos įvaizdį. Šeimoms būtų suteikiamos nuolaidos vaikų stovykloms, būreliams, kelionėms, viešajam transportui, apsilankymams teatre, kino teatre ir kt. Kortele galimybę naudotis turėtų daugiavaikės šeimos, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, kol vaikams sueis 26-eri metai. Privačios įmonės, siūlančios daugiavaikėms šeimoms lengvatas, galėtų sulaukti tam tikrų kompensacijų iš valstybės.
Tokio tipo kortelė kol kas įdiegta tik Alytuje. Kortele „Alytus – viena šeima“ nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio jau naudojasi daugiau kaip 190 šeimų. Kortelę taip pat gauti gali ir šeimos, kurios gyvena Alytaus rajone, bet bent vienas asmuo dirba mieste arba šeimoje yra vaikų, besimokančių mokyklose ar lankančių darželį mieste. Kortelė suteikiama šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, tad paskaičiuota, jog kortele naudojasi daugiau kaip 600 žmonių.
Sonata Dumbliauskienė
„Idėja praėjusių metų birželį kilo gausių šeimų centro „Skruzdynėlis“ vadovei ir vienai iš steigėjų, trijų vaikų mamai Ramunei Noruišienei. Ji ir iniciavo kreipimąsi į miesto merą, kuriuo buvo prašome prisidėti prie gausių šeimų, gyvenančių Alytuje, gerovės. Labai džiaugiamės, kad prie iniciatyvos, be jokių atskirų raginimų ar prašymų, jau prisijungė 43 Alytuje veikiančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės: taksi paslaugos, optikos salonai, batų, rūbų, kanceliarinių prekių, žaislų, gėlių parduotuvės, telefonų taisykla, automobilių servisai ir kt., o savivaldybės padrąsintos prisijungė ir kai kurio biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, kino teatras, rekreacijos ir sporto klubas ir kt.“ – gerąja patirtimi dalijosi Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė.
Anot jos, jokios papildomos naštos įdiegdama šią kortelę savivaldybė nepatyrė: „Kaip žinote, kortelė šeimoms suteikiama nemokamai, o vienintelė piniginė investicija buvo skirta tik kortelės gamybai. Vėliau kiekviena įmonė, gaudama iš mūsų gausių šeimų kontaktinius duomenis, nusprendžia, ar naudotis magnetine juostele, ar įvesti į sistemą tik kortelės numerį, tad savivaldė jokių papildomų lėšų tam neskyrė. Mes tik viešiname, džiaugiamės ir dalijamės gerąja patirtimi ir tikimės, kad kitos savaivaldybės paseks mūsų pavyzdžiu“, – teigė S. Dumbliauskienė.
Alytaus kortelės idėja vystoma toliau – rengiamas projektas, galimai suteiksiantis Alytaus savivaldybės gausioms šeimoms netgi nuolaidas Lenkijoje. Teigiama, kad tokio tipo kortelė atsirado Prancūzijoje, tačiau įstatymo projekto rengėjai idėją „pasiskolino“ iš Lenkijos, kur tokia kortelė visos valstybės mastu pradėjo galioti 2014 metais.
Kol kas Alytus gali būti tik pavyzdys, kviečiantis imtis iniciatyvos kitas savivaldybes, nes panašu, kad Vyriausybės nė kiek nesužavėjo idėja tokią kortelę įdiegti valstybės mastu.
Evgenios Levin nuotrauka
„Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė teigia, kad tokios kortelės įdiegimas visoje šalyje būtų labai savalaikis darbas ir geras ženklas šeimoms, ypač, kai pastaruoju metu yra tiek daug kalbama apie demografinę krizę. Anot greitai keturių vaikų mama tapsiančios J. Ramonienės, reikėtų atsigręžti ne tik į tas šeimas, kurioms nuolat reikia valstybės paramos, bet ir į tas, kurios gali pragyvenimu pasirūpinti pačios, tačiau tam tikru gyvenimo etapu yra labai reikalingas palaikymas ir paskatinimas.
„Aš į šią nuolaidų kortelę gausioms šeimoms žiūriu kaip į paskatinimą. Juk šeima negauna visko dovanai – jai tik suteikiamos nuolaidos. Ir visiškai suprantama, kodėl – dėl to, kad ji turi daug vaikų. Daugiavaikės šeimos, besidalindamos patirtimi, kalba, kad atėjus į bet kokią parduotuvę kažko įsigyti, kai ateina penki, šeši ar septyni žmonės, iškart paliekama didesnė pinigų suma, nei trims ar keturiems žmonėms. Tai didžiulis skirtumas. Paskatinti dideles šeimas, suteikti joms nuolaidų, tikrai nėra labai sudėtingas dalykas“, – dalijosi „Šeimos instituto vadovė.
Argumentai, kad nuolaidų daugiavaikėms šeimoms įvedimas pareikalaus didžiulių sumų iš valstybės biudžeto, anot J. Ramonienės, taip pat yra apgailėtini, nes pinigų yra, tačiau jie „ne ten padėti“. J. Ramonienė
Anot jos, akivaizdu, jog neturime bendro valstybės požiūrio, kad reikia ne tik rūpintis socialinėje rizikoje esančiomis šeimomis, bet ir paskatinti tas, kurios tiesiog augina daug vaikų: „Jei kalbame apie valstybės sektorių, natūralu, kad įsijungia sudėtingesnis mechanizmas, o Vyriausybės pateiktose išvadose matome, jog to stengiamasi atsikratyti, teigiant, jog bus daug rūpesčių ir išlaidų. Kol kas valstybė niekaip nesugeba realiai paskatinti kurti šeimą ir gimdyti vaikus. Turime tik mechanizmą, skirtą administruoti paramai ir pagalbai šeimoms, kurios gyvena skurde. Mums reikėtų pradėti rūpintis besistengiančiomis, siekiančiomis geresnio gyvenimo, auginančiomis daugiau vaikų šeimomis. Juk užaugę vaikai, jei kursime tokią šalį, kurioje gera gyventi, liks ir kurs ją, bus savo šalimi besirūpinantys piliečiai. Blogai, kad bijome aiškiai parodyti, kas yra svarbu valstybei – norime, kad visi būtų lygūs, tačiau vienu momentu vieniems reikia didesnės pagalbos, kitu – kitiems. Puiku, jei šeima augina daugiau vaikų – padėkime juos užauginti dorais, visuomeniškais, aktyviais ir savo šalimi besirūpinančiais piliečiais.“
Argumentai, kad nuolaidų daugiavaikėms šeimoms įvedimas pareikalaus didžiulių sumų iš valstybės biudžeto, anot J. Ramonienės, taip pat yra apgailėtini, nes pinigų yra, tačiau jie „ne ten padėti“: „Investuojame juos į šaligatvius, parkus ar suolelius regionuose, tačiau pamirštame pasirūpinti, kad būtų kam ant tų suolelių sėdėti ir tuose parkuose vaikštinėti. Pamirštame žmogų, nors dabartinė valdančioji dauguma vis kartoja, kad „svarbiausia – žmogus“, tačiau panašu, kad tai lieka tik žodžiais, nes pasitaikius progai tą įrodyti darbais, bėgama į krūmus.
Juk pagalba šeima gali būti ne tik daiktinė – kortelė suteiktų nuolaidas vaikų užsiėmimas, teatro, kino teatro bilietams, muziejuose, kelionėms ir kt. Šeimos būtų skatinamos būti veiklesnės, vaikai – lavintis, augti visuomeniškais piliečiais. Nes dažnai tris ar daugiau vaikų auginančios ar globojančios šeimos daugiausia dėmesio ir laiko turi skirti pragyvenimui, todėl didelės šeimos kūrimas Lietuvoje vis dar yra iššūkis. Juk neužtenka tik pavalgyti ir apsirengti – norisi su šeima kažkur nuvykti, pamatyti, išgirsti…“ – dalijosi J. Ramonienė.
Jei siūlome korteles turėti ne valstybės mastu, o tik atskirose savivaldybėse, tai nuvykus iš Vilniaus į Panevėžį, Klaipėdą, Kauną ar kitą miestą, tavo kortelė bus nieko verta, nes toje savivaldybėje nuolaidos taikomos tik jos gyventojams. J. Ramonienė
Vyriausybės parengtame nutarime, raginančiame nepritarti Šeimos kortelės įvedimui, teigiama, kad valstybės lygmeniu įdiegti teisinį šeimos kortelės nuolaidų sistemos veikimo reguliavimą yra netikslinga, nes įstatymų projektais keliamas tikslas gali būti pasiektas nuolaidų sistemas įdiegus savivaldos lygmeniu.
Tačiau „Šeimos instituto“ vadovė teigia, kad toks siūlymas nelogiškas, nes tai reikštų, jog šeima kortele naudotis galėtų tik savo savivaldybėje: „Panašu, kad taip teigiantys ir šį nutarimą ruošę žmonės net nepasidomėjo, kaip iš tiesų Alytaus savivaldybėje ta kortelė veikia. Juk jei siūlome korteles turėti ne valstybės mastu, o tik atskirose savivaldybėse, tai nuvykus iš Vilniaus į Panevėžį, Klaipėdą, Kauną ar kitą miestą, tavo kortelė bus nieko verta, nes toje savivaldybėje nuolaidos taikomos tik jos gyventojams. Ar iš tiesų šeima yra mūsų valstybės pagrindas, kaip rašoma Konstitucijoje? Apie kokį gimstamumo skatinimą mes kalbame, kai galimybė paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų ir parodyti, jog valstybei jos rūpi, yra žiūrima tik kaip į naštą budžetui? Iš Vyriausybės tikrai tikėjausi pritarimo ir pastangų ieškoti efektyviausių būdų šiai idėjai įgyvendinti. Neigiamas atsakymas prieš rinkimus man parodo, jog šeimos nėra vertinamos kaip svarbūs rinkėjai, deja…“, – susirūpinimo neslėpė greitai keturių vaikų mama tapsianti Jolanta Ramonienė.
Investuojame juos į šaligatvius, parkus ar suolelius regionuose, tačiau pamirštame pasirūpinti, kad būtų kam ant tų suolelių sėdėti ir tuose parkuose vaikštinėti. J. Ramonienė
Gausių šeimų asociacijos pirmininkė Angelė Kostogrizienė Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija
Jai antrina ir Lietuvos gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė, teigdama, kad tai puiki priemonė skatinti šeimas turėti daugiau vaikų, be to, šiek tiek išlaisvina iš biurokratinių gniaužtų ir valstybę, ir šeimas, nes nereikia kiekvieną kartą daugybės pažymų ir dokumentų, tačiau norint, kad ji veiktų efektyviai, būtinas jos įvedimas valstybiniu mastu: „Rūpestį palikus vien organizacijoms ir verslui, stokojama išteklių ir patirties. Įsijungus valstybei, kalbėtume apie galimybę geresnėmis sąlygomis lankytis kultūriniuose renginiuose, nes labai dažnai teatrų veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto, o taip pat ir naudojimasis viešojo transporto paslaugomis. Tokiomis kortelėmis tikrai džiaugiasi ispanai, prancūzai, lenkai ir visai šalia mūsų esantys estai ją neseniai įsidiegė“, – įžvalgomis Marijos radijo aktualijų laidoje dalijosi A. Kostogrizienė.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad Vyriausybė šiam įstatymo projektui nepritartų, jo šalininkai ir rengėjai viliasi pasiekti pergalę Seime.
