Doc. dr. Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos vadovė, teigia, kad egzistuoja vadovų kategorija, prie kurių įmonės bankrotas artėja lėtai, užtikrintai ir patiems vadovams to nežinant. Specialistė nurodo įmonės silpnąsias vietas ir dalijasi patarimais, kokius sprendimus priimti, kad bankrotas nebūtų netikėtas siurprizas.
Finansų planavimas – ne buhalterio atsakomybė
A. Klimavičienė sako, kad pasitaiko atvejų, kuomet kompanijų vadovai nusprendžia pinigų srauto valdymu ir jų planavimu atsakingo asmens nesamdyti. Šiai atsakomybei neegzistuojant arba jos naštą perkeliant buhalteriui, įmonės finansai tampa prastai valdomi, netinkamai planuojami ir lemiantys įmonės bankrotą. Todėl pirmasis ISM ekspertės patarimas – daugiau dėmesio skirti pinigų srauto įmonėje koordinavimui.
Už buhalterijos procesus atsakingi asmenys pinigų srauto įmonėje valdyti neturi. Už šį procesą atsakingas finansų vadovas, direktorius, arba, esant mažesnei įmonei, savininkas.
„Siekiant išvengti bankroto, savo dėmesį reikia skirti planavimui bei pinigų srauto valdymui. Pinigai yra kaip kraujotaka žmogaus organizme. Jai sutrikus pradedame blogai jaustis. Neteisingai valdant pinigų srautus, sutrinka įmonės veikla. Tad kaip ir žmogaus organizmui reikia priežiūros, taip ir įmonei. Todėl vadovas turėtų siekti apie finansų valdymą žinių pats arba pasamdyti už finansų bei pinigų srauto valdymą atsakingą žmogų“, – patarimais dalijasi A. Klimavičienė.
Reikia valdyti riziką ir planuoti
Bankrotas neretai ištinka dėl per didelių įsipareigojimų. Todėl antrasis įmonių vadovams skirtas patarimas susijęs su rizikos valdymu, kuri šiuo metu ypač išaugusi dėl pakankamai pigių pinigų ir nedidelių palūkanų. Prieš priimant sprendimą dėl piniginių įsipareigojimų A. Klimavičienė siūlo gerai pagalvoti, ar įmonei tikrai pavyks atlaikyti papildomą finansinę naštą.
„Bankroto išvengti siekiantis vadovas privalo nuolat matuoti įmonės pulsą, domėtis, kaip valdomi ir kaip įmonėje juda pinigai. Žinoma, nuo tokių išorinių šokų, kaip koronavirusas, galimybių apsisaugoti neturime, tačiau galime sukurti rodiklių stebėjimo sistemą.
Pasak jos, taip daro bankai. Įmonei pasiėmus paskolą iš banko, ji privalomai turi teikti ataskaitas. Taip bankas seka ir matuoja įmonės „temperatūrą“.
Finansų ekspertė pabrėžia, kad stebėti savo veiklą, pokyčius ir jų poveikį įmonei turėtų ir vadovai. Kad bankrotas nebūtų siurprizas, reikia skirti laiko planavimui ir kontrolei.
Bankrotas – galimybė pasimokyti
A. Klimavičienė pastebi, kad Lietuvoje bankrotas vis dar turi labai neigiamą atspalvį. Ši sąvoka žmonėms kelia asociacijas su nesąžiningos veiklos pasekmėmis, bankrotą patyrę verslininkai neretai dėl nepasisekusios idėjos jaučia gėdą. O štai JAV į bankrotą žiūrima per kiek šviesesnę prizmę. Ten jis laikomas natūraliu procesu, iš kurio galima pasiimti vertingų pamokų ateičiai ir kitam projektui.
Visgi ISM universiteto dėstytoja savo įžvalgas papildo ir matomomis naujomis tendencijomis, mat jaunoji karta į verslo pasaulį ateina atviresnė. Startuolių pasaulyje besisukantys jauni žmonės bankroto nesureikšmina ir nepasisekus iš pirmo karto, nebijo bandyti iš naujo.
Pusė startuolių pirmųjų metų neišgyvens. Tačiau tokios statistikos jauni žmonės nesureikšmina, nes yra pilni idėjų ir žino, kad nesėkmė padės jiems identifikuoti silpnąsias vietas ir kitą kartą jie jau turės žinių, kuriose vietose reikia elgtis kitaip ar būti atidesniems.
„Tuo tarpu vyresni žmonės nesėkmę tapatina su savo asmeninėmis savybėmis, kaltina save ir dažniausiai po nesėkmės bandyti dar kartą nesiryžta“, – sako A. Klimavičienė.
Ji taip pat priduria, kad prie jaunų žmonių išprusimo ir drąsos verslo atžvilgiu smarkiai prisideda ir įvairūs verslumą skatinantys projektai, kurie supažindina su pinigų srauto įmonėje valdymu ir kitais procesais.
3 iš 4 moksleivių nori savo verslo
A. Klimavičienės teiginį apie jaunosios kartos drąsą ir pozityvumą verslo atžvilgiu patvirtina „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė, kuri šį teiginį iliustruoja neseniai organizacijos atlikto tyrimo rezultatais.
„Mokyklose, kuriose vykdomos verslumą skatinančios programos, atlikome tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, jog 3 iš 4 moksleivių ateityje norėtų turėti savo verslą, prisiimti atsakomybę už komandą, jų požiūris į verslininkus teigiamas, jie mano, kad pastarieji tikrai moka mokesčius, prisideda prie ekonomikos kurdami darbo vietas. Tačiau žiūrint į bendrą Lietuvos paveikslą vaizdas kiek kitoks – tik vienas iš 4 žmonių yra linkęs rizikuoti“, – sako A. Rusteikienė.
Pasak jos, tokia situacija susidariusi dėl per menko verslumo ir finansinio raštingumo skatinimo jauname amžiuje.
Pasak A. Rusteikienės, verslumo kompetencijos ugdomos praktikos metu, todėl jau daugelį metų vykdoma programa „AcceleratorX“ (iki 2019 m. žinoma kaip mokomųjų mokinių bendrovių programa) – jos metu moksleiviai patys steigia bendroves ir susipažįsta su visomis įmonės kūrimo ir valdymo stadijomis. Toks praktinis patyrimas leidžia mokiniams pažinti esmines antreprenerystės kompetencijas bei suformuoti finansinio raštingumo pamatus.
„Viliamės, kad laikui bėgant kiekvienas Lietuvos mokinys turės galimybę įsteigti jaunąją bendrovę. Steigdami jaunąsias bendroves mokiniai ne tik ugdo įvairias jiems versle ir gyvenime praversiančias kompetencijas, tačiau neretai atranda savo karjeros kryptį. Programos metu mokiniams teikiamos profesionalų konsultacijos, paskiriami mentoriai. Jau daug metų šiuo klausimu bendradarbiaujame ir su ISM universitetu, universiteto dėstytojai prisijungia kaip mentoriai, lektoriai”, – sako „Lietuvos Junior Achievement” direktorė.
Pranešimo spaudai autorių nuotr.
_____________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Nemokumas, arba Ką prisiminti ištikus finansiniams sunkumams
