Nors valstybė dėl COVID-19 yra numačiusi pagalbos verslui priemones, pasitaiko atvejų, kai šiomis priemonėmis įmonės pasinaudoti negali arba pagalbos priemonės yra nepakankamos ir neleidžia užtikrinti veiklos tęstinumo. Tokiais atvejais, kai nemokumas tampa problema, tiek įmonių vadovai, tiek kreditoriai, kurių skolininkai susiduria su finansiniais sunkumais vykdydami prievoles, turėtų vadovautis Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis.
Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę, išplatintame pranešime spaudai primena advokatų kontoros „Primus derling“ atstovai Marius Devyžis ir Ingrida Maciūtė.
Pasak nemokumo specialistų, siekiant nustatyti, ar juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, ar jau yra nemokus, turėtų būti vertinamas visų juridinio asmens įsipareigojimų (ne tik pradelstų) ir turto vertės santykis, analizuojamos prievolių nesavalaikio vykdymo priežastys: ar juridinis asmuo yra gyvybingas (vykdo veiklą), ar jo patiriami finansiniai sunkumai yra laikino, ar nuolatinio pobūdžio ir pan. 
Juridinio asmens būklei vertinti gali būti naudojami ir kiti finansiniai, veiklos, teisiniai ir panašūs rodikliai, kurie gali priklausyti nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, istorinių duomenų ir pan. Bet kuriuo atveju, pastebėjus juridinio asmens situacijos blogėjimo požymius, reikėtų atidžiau įvertinti juridinio asmens įsipareigojimų prigimtį, taip pat nepradelstus įsipareigojimus, veiklos perspektyvas bei surinkti kitus duomenis apie jo būklę.
Kaip inicijuojamas nemokumas
Siekiant inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, svarbu, visų pirma, įvertinti, kokie subjektai ir kada tai gali padaryti. Nemokumo procesą gali inicijuoti:
- Juridinio asmens vadovas, kuris turi teisę inicijuoti nemokumo procesą, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemoki. Tuo tarpu jeigu įmonė tapo nemoki, vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo. Juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymas gali turėti neigiamas teisines pasekmes bei, be kita ko, būti pagrindu pareikšti vadovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Svarbu nepamiršti (!), jog karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos yra stabdomas įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tačiau ne vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą veikimas. Todėl net jei įmonės nemokumas yra tiesiogiai nulemtas COVID-19, įmonės vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą.
- Kreditorius (turi teisę inicijuoti nemokumo procesą).
- Juridinio asmens likvidatorius (turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jei paaiškėja, jog įmonė yra nemoki).
Aukščiau nurodomi subjektai, siekdami inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui, privalo pateikti pranešimą kreditoriams (jei nemokumo procesą inicijuoja vadovas) arba pateikti pranešimą juridiniam asmeniui (jei nemokumo procesą inicijuoja kreditorius).
Susitarimas dėl pagalbos
Pranešime, be kita ko, privaloma nurodyti terminą susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti.
Neigiamos finansinės pasekmės įmonėms dėl COVID-19 dažnu atveju kilo dėl to, kad įmonės negalėjo vykdyti įprastos savo veiklos ir taip generuoti įmonės veiklos stabilumui palaikyti reikalingų pajamų. Todėl šios neigiamos pasekmės gali būti laikomos laikinomis, o pasibaigus karantinui įmonė turi galimybę atstatyti savo veiklą.
Itin aktualus tampa įstatyme įtvirtintas institutas – susitarimas dėl pagalbos įmonei suteikimo. Juo yra paliekama galimybė juridiniam asmeniui susitarti su savo kreditoriais ir toliau vykdyti įprastą veiklą.
Inicijavus nemokumo procesą yra nustatomas privalomas 15–30 dienų terminas, per kurį juridinis asmuo ir jo kreditoriai yra skatinami susitarti dėl pagalbos juridiniam asmeniui jo finansiniams sunkumams įveikti. Įmonėms, kurių finansinius sunkumus nulėmė COVID-19, susitarimo su įmone sudarymo terminas yra pratęsiamas tiek, kiek tęsis karantinas.
Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos juridiniam asmeniui, apimančios reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.
Jeigu nustatytais terminais visgi nepavyksta susitarti dėl pagalbos, o įmonės finansinė padėtis negerėja, įmonės vadovui arba kreditoriui reikėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
Bankrotas ar restruktūrizavimas?
Be kita ko, reikėtų nuspręsti, ar įmonei keltina restruktūrizavimo, ar bankroto byla. Restruktūrizavimo byla įmonei iškeliama, jeigu tenkinamos visos toliau nurodomos sąlygos:
- Įmonė turi finansinių sunkumų;
- Įmonė yra gyvybinga;
- Įmonė nėra likviduojama dėl bankroto.
Bankroto byla iškeliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
- Įmonė yra nemoki;
- Įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Reikėtų nepamiršti, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, draudžiama
- Vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą;
- Draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens, taip pat įskaityti reikalavimus.
Antstolis perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus bei atsiranda kitos teisės aktuose numatytos pasekmės.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas individualiam teisininko patarimui. Dėl konkrečių atvejų, susijusių su jūsų verslu, kreipkitės į nemokumo specialistus.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
_____________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Subsidija mikroįmonėms: paskirstyta 37 mln., VMI dėl to netikrins
