4 iš 10 Lietuvos gyventojų per artimiausius metus planuoja tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius, rodo Europos socialinio fondo agentūros užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Vis dėlto kas ketvirtas tam nėra suplanavęs asmeninių lėšų, tad vienintelė išeitis – nemokami mokymai.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per artimiausius metus tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius planuoja 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Trečdalis (33 proc.) to daryti neplanuoja, o ketvirtadalis (26 proc.) teigia, jog nežino, ar ieškos mokymų ar kursų. Didžioji dalis nemokamų įgūdžių tobulinimo būdų ieškančiųjų priklauso 46-55 m. bei 56 m. ir vyresnių respondentų grupei – po 31 proc., rodo tyrimo duomenys.
Nemokami mokymai prieinami jau pusmetį
„Demografiniai ir darbo rinkos pokyčiai signalizuoja, kad turime išnaudoti kiekvieno asmens potencialą. Vis daugiau veiklų skaitmenizuojant ir automatizuojant svarbu užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Juolab kad ir patys žmonės tai supranta, todėl ieško, kaip tobulinti žinias“, – spaudos konferencijoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė.
Pasak jos, taip pat svarbu, kad mokymai būtų organizuojami lanksčiai, prisitaikant prie dirbančių suaugusiųjų galimybių. Platformos KURSUOK pristatymas yra pavyzdys, kaip realizuojamas valstybės interesas stiprinti mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Norint, kad visuomenė stiprintų savo įgūdžius, būtina sudaryti palankias sąlygas ir finansines paskatas asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui.
Jau beveik pusmetį veikiančioje platformoje KURSUOK suaugusieji renkasi valstybės finansuojamas asmeninio tobulėjimo mokymų programas, kalbų, verslumo kursus.
Ekspertai pastebi, kad suaugusiųjų noras tobulinti turimus įgūdžius bei įgyti naujų žinių – svarbus žingsnis mokymosi visą gyvenimą kultūrai stiprinti. Viceministrė A. Kudarauskienė teigia, kad kuriant suaugusiųjų švietimo platformą KURSUOK siekta pritaikyti gerąsias užsienio šalių praktikas.
Grįžta universiteto absolventai
Vienas iš 32-jų minėtoje platformoje dalyvaujančių teikėjų – Vilniaus universitetas (VU). Šiuo metu suaugusiems jis siūlo 7 programas, skirtas bendrosioms kompetencijoms ugdyti. Pasak dr. Birutės Miškinienės, VU Verslo mokyklos direktorės, pastebima, kad į mokymų programas, kurias veda VU dėstytojai, sugrįžta absolventai.
„Matome, kad didžiąją dalyvių dalį sudaro universiteto absolventai, kurie sugrįžta tobulinti asmeninių ir profesinių įgūdžių. Vieni renkasi mokymus ką tik pabaigę studijas, kiti – jau sukaupę ilgametę patirtį versle ar kitoje srityje“, – pastebi universiteto atstovė.
Šį pavasarį daugiau nei 600 dalyvių užsiregistravo į VU siūlomus mokymus: asmeninių ir valstybės finansų pagrindų, kibernetinio saugumo pagrindų, kūrybiškumo, viešojo kalbėjimo ir derybų versle, projektų valdymo, skirtingo lygio anglų kalbos kursus.
Rudenį planuojama įtraukti ir daugiau kalbų, pavyzdžiui, ispanų ar prancūzų, bei kitų programų, skirtų asmeniniam ar profesiniam augimui. „Galima pastebėti, kad dalyvių amžius ir profesinė patirtis įvairi. Todėl norėdami atliepti visuomenės poreikį mokytis visą gyvenimą, turime užtikrinti galimybes įvairioms grupėms įgyti naujas ar tobulinti jau turimas kompetencijas“, – pabrėžė dr. B. Miškinienė.
Daugiau nei 6,5 tūkstančių užsiregistravusiųjų
Komentuodama, kaip gimė suaugusiųjų švietimo platformos idėja, dr. A. Kudarauskienė minėjo, kad pirmiausia buvo kruopščiai analizuojami Prancūzijos, Nyderlandų, Singapūro pavyzdžiai. Šiose šalyse jau keletą metų sėkmingai įdiegtos patogios vieno langelio principu veikiančios suaugusiųjų mokymosi platformos. Taip, pritaikius gerąją užsienio patirtį, gimė lietuviška, tokiu pat principu veikianti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK.
„Nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK atvira įvairių sričių mokymus organizuojantiems švietimo teikėjams. Džiugu, kad mokymosi programų ir teikėjų skaičius nuolat auga. Tikime ir siekiame, kad KURSUOK ilgainiui taptų pagrindine suaugusiųjų švietimo platforma Lietuvoje“, – pabrėžė viceministrė.
Švietimo platformoje KURSUOK žmonės gali rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus ir gauti finansavimą iki 500 eurų.
Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas, pasidžiaugė, kad nors dar nepraėjo nė pusmetis nuo nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos veikimo pradžios, į mokymosi programas užsiregistravo daugiau nei 6,5 tūkstančių norinčiųjų mokytis. Iš jų daugiau nei trečdalis jau gavo pirmuosius kursų baigimo pažymėjimus.
Pasak ministerijos atstovo, besimokantieji labiausiai domisi asmeninės, socialinės ir mokymosi mokytis kompetencijų tobulinimo, daugiakalbystės, verslumo ir skaitmeninės kompetencijos sričių kursais.
Į kalbų kursus užsiregistravusiųjų yra daugiau nei 1,3 tūkst., o verslo ir administravimo mokymosi sutarčių pasirašyta beveik 800.
Pastebimas ir augantis susidomėjimas informacinių technologijų mokymo programomis – būtent ši sritis yra prioritetinė ir jai skiriama daugiausiai finansavimo.
Šiais metais KURSUOK platformos metinis finansavimas, skirtas asmenims, siekia 5,4 mln. eurų. Šiuo metu mokytis pagal valstybės prioritetus atitinkančias programas rezervuota daugiau nei 3 mln. eurų lėšų.
Apie KURSUOK
KURSUOK sistema siekia į vieną vietą suburti geriausius ir pažangiausius mokymo paslaugų teikėjus, galinčius pasiūlyti valstybei aktualių sričių ir įvairios trukmės kokybiškas mokymosi programas bei suaugusiuosius, norinčius mokytis.
Švietimo teikėjai, norintys skelbti mokymosi programą KURSUOK sistemoje, turi atlikti keletą žingsnių: užregistruoti programą Švietimo, mokslo ir sporto institucijų registre bei sulaukti teigiamo jos kokybės įvertinimo, kurį atlieka Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC). Tuomet programa yra paskelbiama KURSUOK sistemos teikėjo paskyroje, tad teikėjui tereikia paskelbti registraciją į Mokymosi programos grupę.
Daugiau informacijos teikėjams: https://kursuok.lt/mokymu-teikejams
Iliustracija – spaudos konferencijos organizatorių.
