„Norint surasti savo vietą, būtina išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų, o ne rinktis specialybę pagal pavadinimą“, – sako verslo psichologė Laura Rimkutė. Ji teigia, kad abiturientus kamuojantis nerimas dėl tinkamo profesijos pasirinkimo neretai būna išprovokuotas ir tėvų, kurių nemaža dalis bando per vaikus išpildyti savo senas svajones.
Ar pasirinkau tinkamą profesinį kelią, ar gyvenime viską darau gerai ir kur link toliau judėti? Galimybių jūroje dauguma žmonių užduoda šiuos klausimus, nes neapleidžia nerimas dėl savo karjeros – tai viena labiausiai aptariamų temų pastaraisiais metais.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad nerimas kamuoja 284 milijonus žmonių, o tūkstantmečio karta (angl. millennials) su juo susiduria 30 proc. dažniau nei vyresnių kartų atstovai.
Pasak verslo psichologės Lauros Rimkutės, nerimas būdingas daugumai šiandieninių Lietuvos jaunuolių. Jie pernelyg nerimauja ir abejoja dėl ateities planų, yra paskendę nuolatiniuose ieškojimuose.
„Žmogų, pasirinkusį ne savo profesiją, atpažinti nesunku. Dažnai sutinku jaunus žmones, kurie patys nesupranta, kodėl atsidūrė toje srityje ir nėra visiškai tikri, ar nori save matyti toje profesijoje, kurią pasirinko. Kai kurie taip ir nugyvena – blaškosi nuo vienos srities prie kitos. Norint surasti savo vietą, būtina išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų, o ne rinktis specialybę pagal pavadinimą“, – teigia Laura.
Moksliniai tyrimai rodo, kad profesijos pasirinkimas daro tiesioginę įtaką asmeniniam gyvenimui. Jei žmogus negalės savęs realizuoti profesinėje srityje, nesimėgaus darbu, jausis nelaimingas ir asmeniniame gyvenime.
Nuo ledo ritulio iki keramikos
Kaip abiturientams atsakyti į klausimą, kur yra mano sritis ir kur geriausiai galėčiau save realizuoti? Didžiausia klaida, kurią daro abiturientai, pasak Lauros, yra per mažas gilinimasis į save, savo asmenybę, pomėgius ir gebėjimus.
Netikiu, kad yra vienintelis kelias, padedantis išsirinkti profesiją. Netolimoje ateityje, jeigu išmaniosios technologijos ir toliau taip skverbsis į mūsų gyvenimus, vieną dieną visi būsime priversti persikvalifikuoti ir keisti savo profesiją ne vieną ir net ne du kartus. Todėl norint atrasti savo sritį, kiekvienas turėtų pasikinkyti smalsumą, išbandyti skirtingas veiklas ir „įkišti“ nosį į kuo daugiau įvairesnių hobių bei pomėgių. Svarbu atrasti mylimą veiklą, o toliau jau savaime norisi į ją sutelkti visą savo dėmesį.
Jauniems žmonėms psichologė pataria išbandyti viską – nuo ledo ritulio, gatvės šokių, krepšinio, futbolo iki menų: dailės, grafinio dizaino ar keramikos užsiėmimų. Tai, anot jos, veikia kaip filtras, padedantis suvokti savo prigimtinius gebėjimus.
Kokias klaidas darome rinkdamiesi ateities darbą, į ką neatkreipiame dėmesio ir kodėl kartais einame prieš save, rinkdamiesi trečdalį gyvenimo užimančią veiklą – savo ateities profesiją? Kaip palengvinti šį galvosūkį? Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, į šiuos klausimus vasario 6-7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ savo patirtimi dalysis ne tik verslo psichologė Laura, bet ir gausybė kitų karjeros konsultantų.
Laukti ar veikti?
Paklausta apie tai, į ką labiau reiktų atkreipti dėmesį prieš renkantis profesiją – į darbo rinkos poreikius ar vis tik tai, kur patį traukia, – pašnekovė sako, kad nereikėtų kategoriškai įsikabinti vien tik į rinkos poreikius. Geriausia atsižvelgti į abu aspektus, nes galima surasti specialybių, kurios ir patinka, ir kurios yra paklausios rinkoje.
Skirstau žmones į aktyvius ir pasyvius. Aktyvūs žmonės pasižymi vidine kontrole ir tiki, kad jų ateitis priklauso tik nuo jų pačių sprendimų ir tuomet imasi veiksmų, nes nuolat kelia sau klausimą, ką aš dar galėčiau padaryti, kad išsiaiškinčiau bei atrasčiau savo prigimtinius gebėjimus. Tuomet jie kalbasi, dalijasi savo išgyvenimais, kreipiasi į autoritetus, karjeros konsultantus, atlieka įvairius testus, todėl problemų, kaip išsirinkti specialybę, beveik nekyla.
Pasyvūs jaunuoliai, anot psichologės, yra atidavę visą atsakomybę aplinkai, jaučiasi tarsi marionetės – šoka pagal kitų dūdelę ir nesiima jokių veiksmų, laukdami kol nušvitimas, kokią profesiją rinktis, ateis savaime.
Tėvai žaloja vaikus
Specialistė sako, kad dar vieną klaidą daro ir abiturientų tėvai. Nemažai jų bando per vaikus išpildyti savo senas svajones.
Kai tėvai, norėdami apsaugoti savo atžalas, neleidžia jiems pajusti neigiamų sprendimų pasekmių, suformuoja klaidingą įsivaizdavimą, kad gyvenime problemų nebūna. Tuomet palikusių tėvų namus vaikų pečius užgula skaudi realybė, kad yra kitaip. Tėvai turėtų nuo mažens ugdyti priežasties ir pasekmės ryšį, atsakomybės jausmą, leisti patiems daryti sprendimus, nuspręsti, ką jie nori veikti.
Dalis tėvų, anot Lauros, vadovaujasi logika, kad konkurencingoje darbo rinkoje šiandien egzistuoja tik laimėtojai arba pralaimėtojai, todėl visomis išgalėmis siekia, kad jų vaikai mokytųsi populiariausių profesijų aukščiausio lygio universitetuose.
„Tokioje situacijoje atsidūrę vaikai dažniausiai yra pasyvaus tipo ir neretai tiesiog neturi argumentų, ką atsakyti tėvams, kurie bruka jiems tam tikrą specialybę. Kai nežinai, ko nori, nesi apsisprendęs, kur studijuosi, labai lengva pasiduoti aplinkinių įtakai, artimųjų valiai, tampi pažeidžiamas ir „pameti“ savo vidinį balsą bei tikrąsias svajones“, – sako psichologė.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
