Laikotarpiu tarp karantinų, 3-iąjį šių metų ketvirtį, atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas – jis vėl buvo dviženklis. Vis dėlto karantinas paliko randų: ypač smarkiai nukentėjo Lietuvos moterys, kurių neaplenkė visame pasaulyje stebima vadinamoji moterų recesija (angl. shecession).
Kaip rašoma „Sodros“ išplatintame pranešime, vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, 3-iąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 EUR neatskaičius mokesčių. Tai – 134 EUR, arba 11 proc., daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų.
„Prasidėjęs vasaros sezonas ir pasibaigęs karantinas leido didinti darbų apimtis ir tai lėmė, jog 3-ąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Darbo pajamų augimas – vėl dviženklis, o dirbusių visą mėnesį gyventojų skaičius išsiropštė iš duobės“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Socialinio draudimo fondui svarbus ir kitas rodiklis – visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kurį lemia darbuotojų skaičius ir visos jų pajamos. Nuo jo priklauso, kiek įmokų „Sodra“ surenka. Jis rugsėjį, palyginti su vasariu, buvo paaugęs 5,7 proc.
Didesnis smūgis – moterims
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius 3-iąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo per pusę – nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį į rankas siekė 356 eurus. Naujų nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį ketvirtį stabilizavosi.
Ir nors tarp bedarbių daugiausia – jaunų vyrų, pandemija skausmingiau kirto moterims: kur kas daugiau jų neteko darbo. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo moterų iš darbo atleista 3,6 tūkst. daugiau, negu priimta, tuo metu vyrų 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.
K. Zitikytė pastebi, kad Lietuvos neaplenkė visame Vakarų pasaulyje stebimas reiškinys, vadinamas moterų recesija. Būtent COVID-19 pandemija moterims turi didesnį neigiamą poveikį nei vyrams.
Viena iš pagalbos gyventojams priemonių pavasarį buvo ligos išmokos tėvams, kurie namuose prižiūrėjo vaikus, dėl karantino negalinčius lankyti ugdymo įstaigų. Daugiau nei du trečdaliai tėvų, prižiūrėjusių vaikus – moterys.
Antra, iki trijų mėnesių trukęs nedarbingumo laikotarpis ir ligos išmokos daliai moterų tapo tam tikru gelbėjimosi ratu, ypač dirbusioms tuose sektoriuose, kuriuos karantinas paveikė labiausiai.
Profesijose, kurių darbuotojų per karantiną labiausiai sumažėjo, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tai ir kelionių palydovai, kur moterų – 68 proc. ir kelionių konsultantai (70 proc. moterų), virėjai (88 proc. moterų), viešbučių administratoriai (85 proc. moterų).
Trečia, daugiausia moterų dirba ir ten, kur COVID-19 viruso grėsmė yra pati didžiausia: sveikatos priežiūros įstaigose, ir kasdien tiesiogiai susiduria su viruso keliamomis rizikomis.
Pasak specialistės, ilguoju laikotarpiu pandemija gali turėti neigiamos įtakos pajamų nelygybei ir skurdo didėjimui. Kita vertus, šis laikas gali atverti naujų galimybių, jeigu daugiau dėmesio bus atkreipta į šeiminių pareigų pasiskirstymą namuose bei į lankstesnį darbo ir šeimos derinimą.
Iki šiol vidutinių vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio tendencijos buvo palankios. Vyrų atlyginimai yra 13,2 proc. didesni nei moterų, tačiau skirtumas kasmet mažėja. Palyginti, 2018 metais vyrų ir moterų vidutinių pajamų atotrūkis siekė 17 proc.
Po pirmos karantino bangos atsigavo ne visi
Kai kuriems sektoriams pirmasis karantinas turi ilgalaikį poveikį, išliekantį iki šiol. Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje – 19 proc., kelionių agentūrose – 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje – 16 proc.
Iš viso po pirmojo karantino „Sodra“ priėmė apie 7400 sprendimų įmonėms ir savarankiškai dirbantiems gyventojams atidėti apie 130 mln. eurų įsipareigojimų.
Daugeliui įmonių, patyrusių COVID-19 poveikį, „Sodra“ atidėjo socialinio draudimo įmokas supaprastinta tvarka. Daugiausiai tokių įmonių, kurioms įmokos atidėtos, užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (388). Joms atidėta per 6 mln. eurų.
366 kelių transporto įmonės atidėjo 6,6 mln. eurų, 157 automobilių servisų atidėjo 1,4 mln. eurų, 153 maitinimo ir gėrimų teikėjų atidėjo 1,6 mln. eurų, 93 viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos atidėjo 2,6 mln. eurų, 68 drabužių parduotuvės atidėjo per 2 mln. eurų.
„Pajamų augimą tarp karantininiu laikotarpiu reikėtų vertinti atsargiai, nes apdraustųjų skaičius dar vis negrįžo į praėjusių metų lygį ir yra 1,9 proc. mažesnis, negu tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigia K. Zitikytė.
Taigi tų, kas darbo vietas išsaugojo, pajamų augimas pirmojo karantino laiku buvo tik pristabdytas ir 3-iąjį ketvirtį jos vėl augo, bet dalis darbuotojų darbų neteko. Apdraustųjų skaičius vis dar sumažėjęs viešbučių, kelionių ir maitinimo paslaugų įmonėse.
Moterų recesija tęsiasi.
Iliustracija – iš portalo VERSLI MAMA archyvų
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Psichologė Ugnė Juodytė: kaip valdyti stresą, kurį kelia finansinės problemos
