Dėl jau daugiau nei metus vykstančio karo Ukrainoje į Lietuvą atvykusi ukrainiečių diaspora pamažu atranda būdų kaip prisitaikyti naujoje šalyje, tačiau tik labai maža dalis ryžtasi pradėti savo verslą. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad iš visų daugiau nei 81 tūkst. į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tik 4 proc. savo gimtinėje ėmėsi nuosavos veiklos. Iš jų tęsia verslus arba imasi naujų tik 2 proc. Vis dėlto, 34 proc. atvykusiųjų nusiteikę kurti ateitį Lietuvoje ir tai skatina ieškoti būdų kaip sustiprinti ukrainiečių, ypač moterų, potencialą.
Siunčia socialinę žinutę
„Ukrainiečių diasporos įsikūrimas Lietuvoje paženklintas ne tik verslo pradžios iššūkiais. Visų pirma, tai karo sukeltas nesaugumo ir nežinios dėl ateities jausmas. Tech-Park Kaunas startuolių bendruomenė kartu su tarptautiniais „Interreg BSR“ projekto „BSI_4Women“ partneriais susibūrė aptarti verslo pradžios iššūkius. Praktiniame seminare turėjome galimybę geriau pažinti Ukrainos bendruomenės atstovus, jų poreikius, taip pat analizavome Lietuvoje jau pradėjusias veikti gerąsias praktikas ir diskutavome apie galimybes jas pritaikyti globalioje aplinkoje“, – sako iniciatyvos atstovė Lietuvoje, Tech-Park Kaunas Veiklos vykdymo departamento direktorė Vaiva Kelmelytė.
Į vietos bendruomenes besiburianti ukrainiečių diaspora šalyje ieško būdų ne tik kaip įsitvirtinti naujoje aplinkoje, bet ir neša svarbią socialinę žinutę – siekia savo veikla ir užmegztais ryšiais padėti, palaikyti vieni kitus bei užtikrinti paramos Ukrainoje likusioms šeimoms bei artimiesiems teikimą. Tokį pavyzdį rodo ne tik desertų verslą „Tarta Ledi“ įkūrėja, bet ir kitos bendruomenės, grupės, tarp kurių ir labdaros ir paramos fondas „Susivieniję gerumui“.
Nors verslumo ugdymo iniciatyvos tokiose bendruomenėse yra vienos iš veiklų, poreikį ugdyti savo kompetencijas išreiškia daugelis. „BSI_4Women“ – Baltijos jūros regiono moterų pabėgėlių verslo plėtros iniciatyva siekia kurti palankią ekonominę aplinką moterims verslininkėms ir inovatorėms iš Ukrainos bei kitų šalių.
Bendruomenės amortizuoja verslo pradžią
„Viena iš baimių, kurias turime mes, žmonės, yra pradėti savo verslą. Verslumo ekspertai pastebi, kad verslų kūrėjų bendruomenės padeda palengvinti šį procesą. Pradėjus savo veiklą antreprenerių bendruomenėse galima ne tik sklandžiau startuoti, bet ir rasti įkvėpimo bei išlaikyti motyvaciją. Šiuo atveju ryšys su seserinėmis bendradarbystės erdvėmis Ukrainos miestuose mums yra labai svarbus“, – akcentuoja verslų erdvės „Ukreate Hub“ vadovė Eugenija Kovaliova.
Kaip tokios bendruomenės veikia kasdienėse situacijose, dalyviai pristatė praktinės sesijos metu. Moderuojama Tech-Park Kaunas kokybės vadovės Živilės Paužaitės, ši sesija subūrė verslumą skatinančias organizacijas iš Lietuvos, Danijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos. Norvegijos, Estijos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių. Organizacijų atstovai apžvelgė „Baltic Sandbox Ventures“ programas, susipažino su „Ukreate Hub“ veiklos patirtimi. Kauno technologijos universiteto profesorė dr. Rūta Čiutienė aptarė, kaip svarbu užtikrinti tvarią pabėgėlių moterų karjerą priimančiose šalyse.
„Šių organizacijų praktika tik patvirtino, kad Ukrainos moterys yra aktyvios, turi verslo idėjų ir ryžto. Nors patirtys labai įvairios, Baltijos jūros regione fragmentuotai randasi Ukrainos moterims skirtos verslumą skatinančios iniciatyvos. Šiuo metu kaip tik vykdome apklausą, kas padėtų gerinti verslui palankią aplinką. Užimtumo tarnybos komanda Kaune pristatė Ukrainos pabėgėlių integraciją į Lietuvos darbo rinką. Tyrimų duomenys rodo, kad ukrainiečiai jaučiasi priimti ir kuriantys ryšį su lietuviais“, – apibendrina Ž. Paužaitė. 
Pranešimo organizatorių nuotr.
