Pasak „Mados redakcijos“ sielos Linos Šiškutės, šis projektas gimė iš giluminio pajautimo, koks sudėtingas tas moters pasaulis ir noro, kad atsirastų terpė, leidžianti kiekvienai mūsų pasigilinti į save saugiu ir maloniu būdu, žvelgiant per madą. Tuo pat metu tai ir būdas pažiūrėti tiesiai į akis savo baimėms, pavyzdžiui, dirbant su nemėgstamomis spalvomis. Tačiau tas žiūrėjimas – saugus ir netraumuojantis.
Pirmojoje straipsnio dalyje minėtas etikečių darymas (ne klijavimas!), Linos Šiškutės įsitikinimu, yra visais aspektais tobula užduotis, tinkama visoms žmonių kategorijoms, nes leidžia paanalizuoti žmogaus charakterį, parašyti jam palinkėjimą, paskatina ir į save pažvelgti tarsi iš šalies – kaip atrodau kitam ir kaip norėčiau, kad mane matytų. Visa tai susiję su mūsų jausmais, išore, drabužiais, kitais giluminiais dalykais, kurių net nesugebame įvardinti.
Etikečių kūrimo dirbtuvės pirmiausia buvo sumanytos kaip bendras mamų ir dukrų užsiėmimas.
Anot „Mados redakcijos“ projekto mentorės Gabijos Vanagės, mergaitėms ėmus bręsti, santykiai su mama dažnai pakrinka ir mažai kam sekasi ta slidžia paauglystės fronto linija pereiti ramiai. Tad bendra veikla, ypač įdomi pačioms merginoms, yra puiki galimybė santykius apšlifuoti ir sušildyti. Ypač, kai ne mamos vedasi dukras į savo erdvę – teatrus ar koncertus, o ateina pas dukras į jų erdvę – kūrybines mados dirbtuves.
Per pustrečios valandos vykstantį kūrybinį ir psichologinį bendravimą, sako Gabija, šeimos moterys gali pasiekti didelio tarpusavio supratimo ir susiklausymo. Įdomiausia, kad šis kūrybinis procesas vyksta beveik visiškoje tyloje…
Etiketė – tai prekės ženklo reprezentacija, tam tikras mūsų dienų mąstymo būdas, leidžiantis paprasčiau suvokti įvykius, žmones, daiktus. Etiketė – tai labai trumpa santrauka apie pačią prekę, pateikianti ir sudėtį, ir priežiūros ženklus. Viena vertus, atrodytų, smulkmena, kurią nukerpi ir išmeti. Kita vertus, šis koncentratas suteikia labai daug informacijos apie gaminį, tad į sąvoką „etikečių klijavimas“ galima pažiūrėti ir iš gerosios pusės.
Tris sūnus auginanti Gabija pastebi, kad per užsiėmimus kartais tenka raminti į viską geriau žinančios vaidmenį įsijautusias mamas: „Mes visada paprašome mamos neskišti, nes tai yra dukters darbas. Reikia gerbti dukters kūrybinę erdvę, kurioje ji daro, ką nori“.
Lina priduria, kad dukroms etiketės gamybos užduotis paprastai būna aiškesnė, jos greičiau susiorientuoja. O mamos, kaip ir dauguma suaugusiųjų, linkusios viską komplikuoti. Tad tokios kūrybinės dirbtuvės – puiki proga suaugusiai moteriai pamatyti, kaip iš tikrųjų ji atrodo kitų akimis.
Etiketė kultūringam mergvakariui ir Kalėdoms
Stebėdama tendencijas, Lina priėjo prie išvados, kad etikečių kūrimas galėtų būti puiki tema mergvakariams. „Kuo toliau, tuo labiau mergvakariai įgauna kultūringą ir civilizuotą pavidalą, – visai be ironijos pastebi“.
Moterys teka įvairaus amžiaus ir visos nori tą savo dieną paminėti gražiai. Etikečių kūrimas mergvakario metu – visiškai naujoviška užduotis, įdomi, intelektuali. Draugės tuo pačiu gali palinkėti, parodyti, kaip mato savo ištekančią draugę, padaryti malonių prisiminimų, kuriuos po to bus ir patogu laikyti, ir malonu žiūrėti. Juk visai įdomi užduotis prie šampano 😉
Gabija tokiam Linos sumanymui dar paantrina – etiketes galima gaminti ir per kalėdinį vakarėlį, įrašant palinkėjimus kitiems metams, ir per darbovietės kolegių susirinkimą, linkint daugiau iš profesinės pusės.
Visos etiketės yra vau
Vis dėlto surašyti kito žmogaus „sudėtį“ ar charakterį nėra lengva: moterys sėdi, medituoja, galvoja, kažką pasirašo, nubraukia, vėl pasirašo… Be to, visas tas mintis reikia kažkaip apipavidalinti, sudėti į formą, kuri atitiktų visus aprašymus ir palinkėjimus, kaip kitai moteriai prižiūrėti save, kad toliau žydėtų ir skleistųsi.
„Mados redakcijos“ kūrybinių dirbtuvių šeimininkės šiai užduočiai turi paruošusios daug skirtingų faktūrų, blizgaus ir neblizgaus, pačių įvairiausių spalvų popieriaus. Visos užduotys formuojamos taip, kad taptų įveikiamos net ir tiems, kurie iš tiesų nemoka piešti arba tiems, kurie taip tik galvoja.
Visų mūsų dalyvių sukurtos etiketės yra vau, nes jos – tam tikro žmogaus dalelė, kurią jis atiduoda kitam žmogui. Turbūt visoms mamoms malonu iš dukros gauti etiketę, kurioje aprašyta, kokia ji graži, nuostabi, stilinga. Jeigu ir pasakoma kokių priekaištų, tai daroma labai švelniai. Kita vertus, mažiau patogios žmogaus savybės – tai tarsi druska patiekalui. Gyvenime būname visokie, ir etiketės – tai vieta saugiai ir gražiai parašyti apie mus teisybę.
Kalbėdamos apie viena kitai sukurtas etiketes, Lina ir Gabija išsitraukia išmaniuosius telefonus su nuotraukomis 🙂 „Gabijai padariau etiketę, kuri iš išorės yra santūri, balta, švari, o viduje slypi auksas ir ryškiai raudona spalva, nes Gabija turi ir temperamento, ir jėgos, ir blizgesio“, – aistringai aiškina Lina.
„Linai sukūriau jos mėgstamų ryškių spalvų etiketę. Viena iš tų spalvų – jos mėgstama „Mados redakcijos“ spalva, be kurios Linos ir neįsivaizduoju, – šypsosi Gabija. – Vienas etiketės sluoksnis – lengvas, banguojantis, visas sukarpytas, tarsi išsitaršęs Linos vidus, kuriame telpa daug visko. Ir, aišku, surašyta priežiūra: kūrybinga aplinka, asmeninė erdvė, apstu vietos laisvai lietis, nes uždaryti kūrybišką žmogų į mažą kambariuką yra didžiausia netektis.“
Linos norai kitiems metams
„Labai norėčiau, kad „Mados redakcija“ nebūtų tiktai Vilniaus žaisliukas ir džiaugsmas, – prisipažįsta Lina. – Labai noriu šį projektą plėsti per visą Lietuvą. Pavyzdžiui, jau puikiai bendradarbiaujame su Alytaus miesto savivaldybe. Ateityje ieškosime galimybių nuvažiuoti į visas įmanomas didesnes šalies bendruomenes ir ieškoti talentų ten. Vis dėlto Lietuvos miestelių vaikai yra apvogti – jeigu didmiesčiuose esame išlepę nuo pasiūlos, tuo tarpu ten yra tikrai talentingų vaikų, kuriems irgi reikia suteikti sąlygas.“
