Lietuvoje pagal darbo sutartis dirba pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių – daugiau kaip 22 tūkst. Nuo karo Ukrainoje pradžios iki 2022 metų pabaigos jie į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, tačiau apklausa rodo, kad net 4 iš 5 norėtų keisti darbą.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių. Maždaug 11,5 tūkst. iš jų darbą gavo padedant Užimtumo tarnybai, kuri turi pasiūlyti dar apie 2 tūkst. darbo vietų.
15 tūkstančių – vidutinės kvalifikacijos darbuotojai
Ukrainos karo pabėgėlių dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Daugiausia ukrainiečių dirba gamybos, statybos, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra apie 68 tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių. Daugiausiai ukrainiečių buvo įdarbinta balandžio ir gegužės mėnesiais (atitinkamai 5,2 tūkst. ir 3,9 tūkst.).
Tarp priežasčių, kodėl nesiseka rasti darbo, ukrainietės karo pabėgėlės dažniausiai minėjo kalbos barjerą ir vaikų priežiūrą.
„Žaviuosi ukrainiečių darbštumu ir stiprybe, prisidėjimu prie Lietuvos ekonomikos kūrimo. Toks didelis dirbančių ukrainiečių skaičius tik patvirtina, jog, laukdami, kol galės sugrįžti į savo Tėvynę, jie dirba mūsų šalyje. Dėkoju ir mūsų darbdaviams, kurie noriai suteikė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 1,7 tūkst. ukrainiečių. Tai verslo ir administravimo specialistai (logistikos ir pardavimų vadybininkai), sveikatos specialistai (gydytojai, slaugytojai, veterinarai), taip pat mokymo, IT, fizikos inžinerijos, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistai.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus dirba didžioji dalis – 14,9 tūkst. – ukrainiečių. Tai klientų aptarnavimo specialistai, pardavėjai, statybininkai, metalo apdirbimo specialistai, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikai, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriai, vairuotojai.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 5,4 tūkst. ukrainiečių. Dauguma jų – biurų ir viešbučių valytojai, virtuvės pagalbininkai ir pakuotojai, žemės ir miškų ūkio darbininkai, maisto ruošimo, pagalbiniai darbininkai.
Pagrindinės kliūtys – kalba ir vaikai
Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) kartu su VšĮ „SOPA“ atliktoje apklausoje dalyvavę 104 respondentai tarp priežasčių, kodėl nesiseka rasti darbo, dažniausiai minėjo kalbos barjerą ir vaikų priežiūrą.
Pasak Ingos Šukaitienės, VšĮ „SOPA“ įdarbinimo tarpininkės, dauguma moterų iš Ukrainos į Lietuvą atvyko ne tik su mažamečiais vaikais, bet ir su senyvo amžiaus tėvais, tad joms tenka dvigubas krūvis, ir tokiu atveju darbą susirasti išties nelengva.
78,4 % tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad norėtų pakeisti darbą. Darbo pakeitimo priežastys yra skirtingos, tačiau pažymėtina tai, kad net 41 % respondentų nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu (mano, jog jis per žemas), 28,2 % atsakiusiųjų norėtų darbo pagal savo turimą kvalifikaciją ir 12,8 % tvirtina, jog darbo sąlygos gana sunkios.
46,2 procentai apklaustų ukrainiečių nurodė, kad galvoja apie savo verslą Lietuvoje, tačiau jiems trūksta informacijos. Beveik pusė pasigenda konsultacijų su specialistais.
„Atvykus į svetimą šalį, natūralu, kad itin sudėtinga susigaudyti, į kurią instituciją reikia kreiptis dėl konkrečios pagalbos, kaip užregistruoti vaikus į darželį ar mokyklą, kaip gauti socialines pašalpas. O juk moterys atvyko vienos su vaikais, nemokėdamos kalbos. Taigi joms būtina suteikti kuo daugiau tikslios informacijos, kad jos turėtų daugiau galimybių darbo rinkoje“, – kalba I. Šukaitienė.
Ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Vidutiniškai mūsų šalyje dirbantis ukrainietis gruodį per mėnesį uždirbo apie 1061 eurų „ant popieriaus“.
FLIGHT Pagalbos klubo organizatorių nuotrauka
Širvintose veikia ukrainiečių moterų Pagalbos klubas
Kartą per mėnesį Užimtumo tarnybos Širvintų skyriuje girdėti moteriškas klegesys ir lėtai tariami lietuviški žodžiai – tai rajone įsikūrusios ukrainietės moterys renkasi į Pagalbos klubo susitikimą. Čia jos pažindinasi su Lietuvos įstatymine aplinka, mokesčiais, nuosavo verslo galimybėmis, tobulina skaitmeninio raštingumo ir lietuvių kalbos įgūdžius, o svarbiausia – džiaugiasi moteriška bendryste, paženklinta skaudžių išgyvenimų ir šviesesnės ateities vilčių.
„Kiek jūsų daug! – atvykusi į pirmąjį renginį nusistebėjo Olena, su vaikais prisiglaudusi Širvintų rajono vienkiemyje. – O aš maniau, kad čia vienintelė gyvenu.“
Klubiečių moterų likimai – patys įvairiausi, kaip ir profesinės patirtys. Iki karo vienos jų ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas stambiose Ukrainos įmonėse, kitos turėjo savo verslą, trečios krimto aukštuosius mokslus. Karo atblokštos į Lietuvą, dabar jos bando susivokti savyje ir pamažu pradeda ieškoti realizacijos galimybių.
„Aš noriu sužinoti galimybes dirbti su tortų ir pyragų kepimu“, – pasiteirauta apie dominančias temas, lietuviškai sako Nadia, į Lietuvą persikėlusi kartu su mama. Tokie ir panašūs prašymai tampa klubo susitikimų temomis.
Antai atliepiant Nadios išsakytą pageidavimą, klubo susitikime svečiavosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų skyriaus atstovai, kurie išsamiai paaiškino Lietuvoje galiojančią maisto gamybos namuose tvarką. Iš pirmo žvilgsnio paprasta, ji turi įvairių niuansų, kuriuos geriau suprasti ir įsidėmėti klubo narėms padeda nuotaikingos interaktyvios viktorinos.
Jų rengimu rūpinasi ukrainietė Halyna Tverdenko, Lietuvoje taip pat atsidūrusi dėl karo veiksmų gimtinėje. Nevyriausybinėje organizacijoje VERSLI MAMA tarptautinių projektų pagalbininke įsidarbinusi Halyna atsakinga už klubo susitikimų turinį ukrainiečių kalba.
Į kartą per mėnesį vykstantį susitikimą susirenka apie 10 moterų; dalyvavimas klubo veiklose joms nieko nekainuoja. Nevyriausybininkai džiaugiasi, kad jų inciatyva padėti ukrainietėms kuo lengviau integruotis į Lietuvos realybę iš karto susidomėjo Užimtumo tarnybos specialistai. „Be jų palaikymo, rūpesčio ir jaukaus priėmimo klubo susitikimai nebūtų tokie šilti ir įtraukiantys“, – įsitikinusi lektorė Vilma Dainienė, kuruojanti Pagalbos klubo veiklas.
Pagalbos klubas Širvintose – tai vykstančio Erasmus+ suaugusiųjų skaitmeninio finansinio raštingumo projekto FLIGHT (angl. Skrydis), dalis. Iš pradžių orientuotas į Europos ekonominę erdvę (EEE) atvykstančias gyventi Rytų europietes, prasidėjus karui Ukrainoje projektas kiek pakoregavo savo kryptį, ir dabar jo pagrindine tiksline grupe tapo ukrainietės karo pabėgėlės.
Tekstas parengtas
pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir naujienų agentūros ELTA pranešimus spaudai.
Suaugusiųjų švietimo projektą ERASMUS+ #FLIGHT: Financial Literacy for Investment, Growth, Help and Teamwork Lietuvoje 2021–2023 m. įgyvendina NVO VERSLI MAMA kartu su partneriais iš Danijos, Lenkijos, Norvegijos ir Vokietijos.
