Paauglystė – išbandymas ne tik tėvams, bet ir patiems jaunuoliams. Pačiam sudėtingiausiam amžiaus tarpsniui būdingi emociniai šuoliai, sprendimų kraštutinumai, dėl kurių šeimoje gali atsirasti įtampa, nereikalingi pykčiai. Specialistai teigia, kad šiuo laikotarpiu kylančias problemas paaugliui gali padėti įveikti kūrybinės veiklos. Kokios jos? Kur, kada ir kaip paaugliai gali į jas įsitraukti? Patarimus tėvams pateikia Nacionalinės dailės galerijos (NDG) edukatorė Eglė Nedzinskaitė.
„Nemokamos edukacinės, kultūrinės veiklos NDG vykdomos visais metų laikais, visomis savaitės dienomis išskyrus pirmadienius ir valstybines šventes. Vasarą pas mus daugiausia lankosi vaikai iš įvairių stovyklų, o rudenį vėl lauksime grupių iš mokyklų. Kiekvienai keičiamai parodai rengiame edukacinę programą su edukatorių, o dažnai ir pačių menininkų vedamomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, ekskursijomis. Prisijungti prie muziejaus įgyvendinamų kultūrinių veiklų galimybę turi kiekvienas“, – kalba E. Nedzinskaitė.
Vieni išskirtiniausių NDG esukacijos centre įgyvendintų projektų: „Jaunas muziejus“, „Kažkoks keistas menas“. „Skirtingos paauglių grupės dirbo su galerijos edukatoriais ir kviestiniais kūrėjais, kad susipažintų su muziejaus užkulisiais ir sukurtų renginį, patrauklų savo draugams, bendraamžiams. Vienais metais jaunuoliai dirbo su dizainere Rugile Žadeikyte, kitais – su aktoriumi ir režisieriumi Pauliumi Tamole. Rezultatai džiuginantys: renginiai, parodos, diskusijos, performansai.
Edukatorė pastebi, kad kūrybinės veiklos moksleiviams yra tarsi gyvenimo pratybos: „Kūrybiškumas yra neatsiejamas nuo kitų kompetencijų. Jaunuoliai, dalyvaudami kultūrinėse kūrybinėse veiklose mokosi prisiimti atsakomybę – ne dėl pažymio, o dėl savo idėjos įgyvendinimo, mokosi bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų. Vaikai turi galimybę pajausti projektų valdymo subtilybes, išmoksta efektyviai planuoti darbo laiką, įvertinti savo bei komandos pajėgumus ir kitus kaštus.“
Savanorystė atveria galimybes
Ugdyti kūrybiškumą galima savanoriaujant – ne tik Nacionalinė dailės galerija, bet ir daugelis kitų kultūros įstaigų turi savanorių komandas, į kurias priimami moksleiviai. Savanoriaudami moksleiviai iš arti pamato kultūrinių veiklų užkulisius, prisideda prie įvairių renginių organizavimo, ugdo savo kūrybiškumą ir kaupia patirtį, naudingą ateities karjeroje“, – pastebi Eglė.
Didžiausias savanorystės privalumas – galimybė dirbti su patyrusiais įvairių sričių profesionalais. „Vaikams svarbu mokytis iš savo srities žinovų, nes jie moko ne tik kaip sukurti „produktą“, šiuo atveju – meno kūrinį. Per pandemiją prasidėjęs projektas „Kažkoks keistas menas“ truko 2 metus. Per juos ta pati jaunuolių komanda mokėsi, ką veikia parodų kuratoriai, architektai, dizaineriai, rinkodaros specialistai, sukuravo ir apipavidalino profesionalių menininkų parodą, parengė jai edukacinę programą ir sudarė projekto ir parodos katalogą“, – kalba E. Nedzinskaitė.
Svarbiausias patarimas tėveliams – supažindinti vaikus su galimybėmis, bet neversti ko nors daryti. „Savanoriaudamas vaikas pats gali pasirinkti kiek laiko nori skirti šioms veikloms ir kiek į jas įsitraukti. Paaugliai nori matyti greitą rezultatą, todėl jiems patinka dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Rezultatas jose pasiekiamas gana greitai, todėl gali įkvėpti įsitraukti ir daugiau“, – priduria edukacinių veiklų organizatorė.
Kūrybiškumo nauda jaunuolio ateities karjerai
Pasaulio ekonomikos forumas kūrybiškumą įvardija kaip vieną iš svarbiausių 2027 m. ateities žmogaus kompetencijų. Šis įgūdis apibrėžiamas ne tik kaip gebėjimas generuoti naujas idėjas, bet ir kaip savarankiškas, nestereotipinis mąstymas, greitas orientavimasis sudėtingose situacijose, gebėjimas originaliai spręsti problemas.
„NDG edukacijos centre jaunuoliai mokosi spręsti netipiškas situacijas – mes, žinoma, padedame dėl visokių techninių dalykų, bet atvirai su jaunuoliais aptariame, ką galima įgyvendinti, kiek tam reiktų pastangų. Pavyzdžiui, „Jauno muziejaus“ metu vaikai norėjo grandiozinio renginio, bet vėliau jo atsisakė, nes suprato, kad negalės skirti pakankamai laiko įgyvendinimui“, – pasakoja edukacinių veiklų organizatorė.
Aktyvus jaunuolio įsitraukimas į kūrybines ir kultūrines veiklas padeda ne tik susirasti bendraminčių, bet ir penkis kartus padidina tikimybę sėkmingai baigti mokyklą. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad nuolatinis dalyvavimas kūrybinėse, kultūrinėse veiklose net 7,5 proc. pagerina mokinių baigiamųjų egzaminų rezultatus.
Atsiskleidžia tikroji asmenybė
Įrodyta, kad kūrybinių gebėjimų gerina ir emocinę būklę. Paaugliai ramiau reaguoja į netikėtai kylančias problemas, ryžtingiau imasi ieškoti galimų jų sprendimo būdų.
„Projektų dalyviai patiria visą idėjos įgyvendinimo kelią – sugalvoja, diskutuoja, ieško išteklių, keičia, tariasi, persigalvoja, eksperimentuoja, patikrina, pristato kietiems. Moksleiviai susipažino ne tik su menu, jie patyrė kaip veikia visas meno laukas. Čia niekas nerašo pažymių, bet kažkas pagiria, kažkas pakritikuoja, čia nėra vieno teisingo atsakymo. Mūsų projektų tikslas – mokyti, kad yra įvairių būdų keliauti, įgyvendinti tą pačią idėją“, – pasakoja E. Nedzinskaitė.
Svari ir galimybė susirasti bendraminčių, atrasti tikrąją savo asmenybę. NDG edukatorė priduria: „Jei mokinys pastebi, kad yra uždaras ir nelabai mėgsta viešumos – viskas gerai, jis gali būti puikus menininkas, jei įdomus mokslas – puiku, yra ir menininkų tyrėjų, jeigu jam svarbi auditorija – šaunu, galima tapti socialiai aktyviu kūrėju. Projektų metu menininkai iš esmės palydi jaunuolį į jo asmenybės atradimo kelionę.“
Edukacinio projekto „Kažkoks keistas menas” metu vaikų sudarytą parodos katalogą rasite čia: www.ndg.lt/kzww.pdf
Nuotraukos – pranešimo spaudai organizatorių.
