Daugiau kaip pusšimčiui šeimų, gyvenančių Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, pasisekė dvigubai. Pirma, jos pateko į Geros nuotaikos programos paskutinį, V-ąjį, ciklą, vykstantį lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Antra, ir per karantiną namuose aktyviai juda ant minibatutų, nepriauga papildomų kilogramų, o svarbiausia – gerai jaučiasi psichologiškai. Tačiau ką daryti tiems, kam šiame sveikatinamojo fizinio aktyvumo projekte nebeatsirado vietos?
„Nepaisant didelio kiekio neigiamos informacijos ir įvairiausių apribojimų, daugelis Geros nuotaikos programos dalyvių teigia, kad nuotaika po treniruočių reikšmingai pagerėjo (89,8 %)“, – ataskaitoje pažymi projekto sporto medicinos konsultantas Simonas Utkus. Jis rūpinasi visų minibatutų projekte dalyvaujančių moterų ir vaikų sveikata, padeda siekti pokyčių, pataria iškilus problemų.
Pagerėjusi nuotaika, pasak mediko, gali būti susijusi ne tik su fizinio krūvio teikiama nauda sveikatai, bet ir su pasikeitusiais kai kurių dalyvių valgymo įpročiais, numesta kūno mase.
Tyrimai rodo, kad per karantiną trečdalis Lietuvos gyventojų priaugo papildomo svorio. Tuo tarpu Geros nuotaikos programos dalyvės išlaikė buvusias formas, o net 8 moterys pastebėjo akivaizdžius svorio bei figūros pokyčius į gera.
„Ypač džiaugiuosi keletu dalyvių, sugebėjusių svorį mesti optimalia sparta, neprarandant jėgų ir nealinant organizmo“, – projekte taikomų medicinos mokslu paremtų rekomendacijų naudą pabrėžia S. Utkus.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekte dalyvaujančios moterys džiaugiasi pagerėjusiu lankstumu, laikysena, pagausėjusiomis jėgomis. O kai kurios nurodo, kad fizinis aktyvumas joms padėjo sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Vis dėlto, pasak specialisto, siekiant pilnai išsiaiškinti, kokią psichologinę naudą gali suteikti minibatutų treniruotės, šią apklausą vertėtų pakartoti ne pandemijos metu ir palyginti gautus rezultatus.
Pagalba – nemokamai
Plintantis koronavirusas ir karantinas, baimė užsikrėsti, nerimas dėl artimųjų sveikatos, su vaikų nuotoliniu ugdymu susiję iššūkiai, socialinių kontaktų stoka – mintys apie šiuos toli gražu ne pačius maloniausius reikalus pastaruoju metu sukasi daugelio galvose. Ypač sunku tiems, kas jaučiasi vieniši ir nedalyvauja tokiose organizuotose veiklose kaip Geros nuotaikos programa ar kitokios nu
otolinės treniruotės.
Geros nuotaikos programos kalbinti Ligonių kasų specialistai primena, kad kompensuojama (nemokama) pirminė psichikos sveikatos priežiūra ir emocinė pagalba pacientams teikiama psichikos sveikatos centre, prie kurio jie yra prisirašę, arba įstaigose, atitinkančiose psichikos sveikatos centrams taikomus reikalavimus.
Jose paslaugas teikia medikų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Todėl prireikus galima gauti kompleksines profesionalias sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų – emocinę pagalbą.
Pametusiems gerą nuotaiką ir nežinantiems, kur jos ieškoti, galima kreiptis emocinės pagalbos į įvairias įstaigas: pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrus. Svarbu pabrėžti, kad tokia pagalba pačiam žmogui nieko nekainuoja – už ją apmoka ligonių kasos.
„Už šias paslaugas papildomai mokėti nereikia – sumoka ligon
ių kasos. Todėl visi, kam iš tiesų reikalinga psichologinė pagalba, gali drąsiai ja naudotis”, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Verta priminti, kad visi pacientai turi galimybę pasirinkti nemokamai emocinę pagalbą teikiančią įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa. Gydytojo siuntimas konsultacijai nereikalingas, tik reikia registruotis iš anksto. Už suteiktas paslaugas pacientui mokėti nereikia.
Kaip susisiekti
Savivaldybės teritorijoje esančių psichikos sveikatos centrų sąrašą pacientas gali sužinoti savo poliklinikoje, prie kurios yra prisirašęs, arba Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skiltyje Kur kreiptis emocinės pagalbos?. Čia taip pat skelbiami ir kiti kontaktai, kuriais susisiekus nemokamai galima gauti profesionalią psichologinę bei emocinę pagalbą, pasitarti ar pasiguosti.
Karantino metu emocinė pagalba daugelyje medicinos įstaigų teikiama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių priemonėmis.
Taip pat VLK primena, kad nuo spalio sėkmingai veikia Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta nacionalinė emocinės pagalbos platforma www.pagalbasau.lt. Šioje svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.
Iliustracijos – projekto organizatorių.
Bandomasis projektas moterims Geros nuotaikos programa pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
Projekto metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais.
Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius. Iš viso numatyti 5 programos ciklai po 10 savaičių, per kuriuos sveikatinamąją fizinio aktyvumo naudą siekiama suteikti ne mažiau kaip 340 dalyvių, iš jų – 100 vaikų.
