Tęsiame pokalbį su Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi, kunigu jėzuitu, ugdomojo vadovavimo (koučingo) žinovu Ryčiu Gurkšniu (antrąją dalį skaitykite čia).
Kas padeda išvengti klaidingų, žlugdančių sprendimų? Matyt, čia irgi praverčia geresnis savęs pažinimas bei saviugda?
Vadovams, kurie galbūt šiuo metu daro klaidingus pasirinkimus, nulemsiančius ateities nesėkmes ir žlugimą, labai svarbu ugdyti charakterio įgūdžius, dorybes bei vertybes, padėsiančias nuo to apsisaugoti ar bent sumažinti nesėkmių tikimybę.
Charakterio ugdymas išmoko elgtis sąžiningai, nepasiduoti neigiamai kitų žmonių įtakai ar nusikalstamiems pasiūlymams, juos atpažinti. Ne paslaptis, jog versle neretai pasitaiko abejotinos vertės sandorių. Kartais vadovai labai lengvai žengia tuos žingsnius, bijodami, kad jų įmonė kitaip neišgyvens.
Todėl reikia išmokti neskubėti, įsiklausyti į vidinį balsą, pašnibždantį teisingus sprendimus. Juk daug sprendimų vadovai turi priimti vadovaudamiesi vien nuojauta, kai sunku logiškai įvertinti situaciją, greitai ją ištirti ir patikrinti. Tačiau teisingai nuojautai ugdyti, išminčiai įgyti reikia laiko ir pastangų.
Buvo atlikti tyrimai, kurie patvirtino, jog investicijos į vadovų charakterio ugdymą sumažina jų klaidų tikimybę, padidina teisingų sprendimų skaičių, gerina įmonės rezultatus, tarnauja organizacijos kultūrai ir visų gerovei.
Būna, kad vadovas pasirenka tinkamą kryptį, bet gan ilgai nesulaukia rezultatų. Tada jį apninka abejonės, ar iš tiesų pasuko teisingu keliu, ar iš tiesų priėmė teisingus sprendimus.
Kiekvienas vadovas turi užduotį kažką pakeisti, atnaujinti, pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau praktika rodo, jog dažnai tie pokyčiai nevyksta taip greit, kaip norėtųsi. Todėl prireikia daug jėgų priimti situaciją, kokia ji yra ir pripažinti, jog tam tikriems pokyčiams reikia laiko. Ištvermė, kantrybė padeda taupyti energiją. Juk galima švaistyti jėgas, daužant galvą į sieną, bet galima ir ramiai darbuotis, darant tai, ką gali geriausio ir tikėti, kad vieną dieną situacija pasikeis, kad pagaliau pavyks patirti laimėjimų skonį.
Žinoma, kartais gerų rezultatų pavyksta pasiekti labai greitai. Vis dėlto dideli dalykai, dideli kūriniai, didelės įmonės paprastai nesukuriami per vieną naktį.
Moksliniai tyrimai rodo, jog išugdoma ne tik kantrybė ir ištvermė, bet ir optimizmas, teigiamas požiūris į ateitį, tikėjimas, kad viskas bus gerai. Pasitikintis ateitimi žmogus yra laimingesnis, o tada ir sveikata stipresnė, ir santykiai su kitais geresni, ir kūrybingumas labiau atsiskleidžia. Tai daro įtaką darbo rezultatams bei visai įmonės gerovei.
Vienas svarbiausių principų, padedančių būti laimingais, yra dėkingumas už viską, ką gavai. Gal šis primcipas pritaikomas ir darbinėje srityje?
Tikrai patarčiau ieškoti to, kas yra ir buvo gera gyvenime, už ką galime dėkoti Dievui, žmonėms ar pasauliui. Kasdien skirti laiko dėkojimui arba dėkingumui yra labai efektyvu. Tai padeda pasaulį, žmones ir situacijas pamatyti kitaip, atrandant ką nors šviesaus net sunkiausioje situacijoje.
Vadovams irgi labai naudinga dėkoti už tai, kas įvyko gero, ką pasisekė nuveikti. Vakare derėtų peržvelgti praėjusią dieną, pergalvoti, kokie teisingi sprendimai buvo padaryti, kur patirtos nesėkmės, apmąstyti išgirstą kritiką. Reikia padėkoti ir už blogus dalykus, neigiamas patirtis, priimti juos kaip pamoką ar dovaną. Mano darbo patirtis rodo, jog vadovai dažnai pasiduoda iš blogų patirčių kylančiam nusivylimui bei nerimui.
Patariu kitaip pažvelgti į žmones, kurie nervina, erzina, kelia priešiškumą, – o vadovo aplinkoje tikrai yra tokių darbuotojų. Sakau, jog kiekvienas nemėgstamas žmogus mums yra kaip Dievo dovana, kad taptume ištvermingesni, kantresni bei nuolankesni, kad galėtume priimti faktą, jog nesame visagaliai.
Vadovai dažnai graužiasi, eikvoja jėgas ir laiką, norėdami viską padaryti tobulai. Tačiau perfekcionizmas sukelia daug streso, neigiamai veikia sveikatą ir santykius. Tą perfekcionizmo ligą reikia gydyti. Svarbu pripažinti, kad nesi idealus, priimti save tokį, koks esi. Kas vyko kitaip nei planuota, irgi galima vertinti tarsi dovaną, pamoką, kelią į dar didesnius laimėjimus.
Ir apskritai: kuo reikšmingesnius tikslus vadovas ar įmonė išsikelia, tuo didesni sunkumai, kliūtys ar pasipriešinimas jų laukia. Tam reikia ruoštis ir suvokti, kad pasipriešinimas yra natūralus ir neišvengiamas.
