„Vieną dieną sulaukiau netikėtos klientės – 62-iejų architektės, kuri kreipėsi į mane prašydama pagalbos, nes troško karjeros pokyčių. Moteris nusprendė kardinaliai pakeisti profesiją ir šiandien yra įkūrusi privatų vaikų darželį“, – pasakoja karjeros konsultantė Daiva Šilienė. Pasak jos, frazę „viskas, keičiu profesiją“, ateityje išgirsime vis dažniau.
Technologijų amžiuje žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurios įgyjamos mokykloje ar universitete, nebepakanka visam gyvenimui. Švietimo ir karjeros specialistė atkreipia dėmesį, kad vis labiau ryškėjanti tendencija rodo, jog būti vienos kurios nors srities specialistu šiais laikais nebeužtenka.
„Skaičiuojama, kad universiteto laipsnio įgijimas yra aktualus maždaug penkeriems metams. Todėl ateityje kone visi būsime priversti persikvalifikuoti ar savo turimas žinias vienaip ar kitaip atnaujinti“, – spaudai išplatintame pranešime teigia pašnekovė, vadovaujanti Lietuvos karjeros specialistų asociacijai.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. apie 60 mln. žmonių turės pakeisti arba praplėsti savo profesiją. Šiame kontekste mokymasis visą gyvenimą (MVG) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų.
Architektė įkūrė vaikų darželį
Daiva pabrėžia, kad mokytis visą gyvenimą galima įvairiai. Vieni pasirenka švietimo įstaigas – nuo mokyklų iki universitetų, kiti – neformalius būdus, tokius kaip mokymai ar seminarai, treti mokosi savarankiškai, pavyzdžiui, bendruomenėse, šeimoje, užsiima savišvieta, skaito knygas ar kritiškai atsirenka informaciją iš interneto.
Vienas tokių pavyzdžių – pokalbio pradžioje jau minėta 62-iejų metų architektė. „Ji kreipėsi į mane prašydama pagalbos. Ji jautėsi per ilgai užsisėdėjusi vienoje vietoje ir troško karjeros pokyčių. Pasirodo, nuo vaikystės moteris visą gyvenimą svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo auklėtoja“, – prisimena Daiva.
Po konsultacijų ši moteris nusprendė kardinaliai pakeisti profesiją ir šiandien yra įkūrusi privatų vaikų darželį. „Tai – puikus pavyzdys, kad net ir būnant senjoru galima persikvalifikuoti ir puikiai surasti savo vietą. Svarbiausia, atlaikyti draugų, artimųjų ir visuomenės spaudimą, kad „gal jau ir ne laikas tai daryti“, – sako Daiva.
Svarbu neprarasti smalsumo
Emocinė sveikata, socialinė integracija ir bendruomeniškumo skatinimas bet kuriame amžiuje – MVG suteikiamos didžiausios naudos, kurias išskiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekami tyrimai.
„Žinoma, dar nemažai kam sunku suprasti, kad vienos kvalifikacijos šiame amžiuje gali ir nebeužtekti. Tokiems žmonėms galiu duoti tik vieną patarimą – reikia imti ir daryti, eiti ir ieškoti savo srities. Svarbu neprarasti smalsumo ir sau atsakyti į klausimus: ką aš gebu, ką moku, o ko ne, ko norėčiau, kokie mano gebėjimai“, – aiškina karjeros pasirinkimo klausimais konsultuojanti moteris.
Deja, dar nedidelę mokymosi visą gyvenimą statistiką iliustruoja ir „Eurostat“ mokymosi visą gyvenimą (MVG) rodiklis. Jis rodo per paskutines keturias savaites besimokiusių žmonių dalį, skaičiuojant nuo visos 25–64 m. amžiaus populiacijos.
2013 m. Europos Sąjungoje (ES) vidutinis MVG rodiklis siekė 10,5 proc. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos MVG lygis yra žemas – Lietuva pagal jį buvo 21 vietoje ES.
Iš istorikės – į programuotojas
Atvejų, kaip frazė „viskas, keičiu profesiją“ virto sėkmės istorija, šiandien netrūksta. O ir darbdaviai į tokias patirtis žvelgia labiau kaip į privalumą. „Danske Bank“ IT centro žmogiškųjų išteklių strategijos partnerė Indrė Sakalauskienė pastebi, kad šiandien darbo rinkoje atsiradus tuščiai nišai, žmonės nebijo persikvalifikuoti ir ją užpildyti.
„Šiandien darbo rinkoje ypatingai trūksta IT specialistų, o jauni žmonės nieko nelaukia ir ją po truputį užpildo. „Danske Bank“ dirba bent kelios dešimtys kvalifikaciją pakeitusių darbuotojų, kurie atėjo į IT sritį, nors turi istorijos, kūrybos, vadybos ar su menais susijusį išsilavinimą“, – tvirtina pašnekovė.
Šiandien karjeros pasirinkimus dažnai bandoma įsprausti į tam tikrus rėmus. Tačiau ribos tarp skirtingų sričių trinasi, net tokioje, atrodo, „vyriškoje“ IT srityje šiandien save gali atrasti kiekvienas. Profesijos keitimui nėra amžiaus, lyties, specialybių barjerų. Tiesiog svarbu nusiteikti, kad pradžioje dirbti teks daug.
Indrė dalijasi pavyzdžiu apie informacinių technologijų sritį niekada nesvajojusią Liną Valiokaitę. Baigusi mokyklą, Lina pasirinko studijuoti istoriją, nes jautėsi negabi tiksliesiems mokslams. Tačiau įgijusi istorijos bakalaurą suprato, kad šis karjeros kelias – ne jai.
Pirmiausia Lina išbandė klientų aptarnavimo sritį vienoje informacinių technologijų kompanijoje. Čia ji pradėjo labiau domėtis šia sritimi ir savarankiškai mokytis programavimo. Viskas apsivertė, tapus mentorystės programos „Women Go Tech“ dalyve. Po dvejų persikvalifikavimo metų Lina pradėjo dirbti jaunesniąja programinės įrangos inžiniere.
Išsilaikyti padeda skaitmeninių technologijų žinios
Tai, kad mokytis visą gyvenimą mūsų šalyje yra galimybių, iliustruoja ir visose viešosiose bibliotekose vykstantys nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai „Prisijungusi Lietuva“. Juose jau dalyvavo beveik 40 tūkst. šalies gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų.
Projekto vykdytojui atstovaujanti asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė pasakoja, kad mokytis ir paklausti, jeigu kažko nesuprantame, neturėtų būti gėda. Mokymų organizatoriai, skatindami tobulėti visą gyvenimą ir semtis žinių nepriklausomai nuo amžiaus, kviečia užsukti į bibliotekas.
Realybė tokia, kad vis dar nežinome, kaip saugiai apsipirkti internetu, ne visi mokame naudotis el. bankininkyste, registruotis internetu pas gydytoją, saugiai bendrauti ir dalintis asmenine informacija socialiniuose tinkluose ar atskirti patikimas naujienas nuo melagienų. Vyresnio amžiaus gyventojai susiduria su sunkumais bei praktinių įgūdžių stoka naudojantis ne tik internetu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais.
Pagal „Prisijungusi Lietuva“ mokymų statistiką matyti, kad didžiausią mokymų dalyvių dalį – net 42 proc. – sudaro 51–65 m. žmonės. Jie nori išmokti ir įgyti praktinių žinių, palengvinančių naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. Nedirbantiems arba ieškantiems naujų karjeros galimybių mokymai siūlo galimybę rinktis iš 9 programų – nuo to, kaip išmaniai prisistatyti darbdaviui, iki to, kaip susikurti tinklaraštį savo verslo pradžiai.
Pasak Loretos, tiems, kurie nenori ar neturi galimybės lankyti mokymų viešojoje bibliotekoje, yra alternatyva – mokytis savarankiškai arba bibliotekose ieškoti e. skautų. E. skautai – tai 14–29 metų jaunuoliai, pasiryžę pasidalinti savo žiniomis su vyresnio amžiaus žmonėmis ir padėti jiems naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1000 e. skautų. Su šia iniciatyva bus galima susipažinti ir parodoje „Studijos“, vyksiančioje LITEXPO jau vasario 6–7 d.
_______________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Kodėl aš (ne)perku internetu, arba Komunikacijos patarimai el. prekybininkams
