Kaip įvertinti verslo partnerio mokumą ir apsaugoti savo interesus?

Elena Venckienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė

Vertinant galimybę užmegzti verslų partnerystę (ypač – ilgalaikę) įprasta pasitikrinti, ar būsimasis partneris yra mokus. Mat patikimumas ir finansinis stabilumas yra vienas iš svarbiausių sėkmingos partnerystės pagrindų.

Taigi, pasirinkote partnerį, paspaudėte rankas, pasitikrinote, sudarėte sutartį, ir… Pasaulį supurtė krizė. Jai nepasibaigus – dar kita. O tuomet iš pradžių atrodęs patikimas bei stabilus partneris dėl patiriamų finansinių sunkumų pradėjo pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus: vėluoti atsiskaityti, atlikti darbus ar patiekti prekes.

Gali būti, kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė jūsų partneris, yra laikini. Tokiu atveju tikėtina, kad sutrikęs sutarties vykdymas grįš į vėžes. O tuo tarpu, nuo dėl laikino netinkamo sutarties vykdymo galinčios kilti žalos, jūsų interesus saugo sutartyje ir įstatymuose įtvirtintos sutarties vykdymo užtikrinimo priemonės.

Tačiau jei jūsų partnerio būklė atitinka nemokumo sąvoką, aprašytą Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) , svarbu tinkamai įvertinti, kokių veiksmų imtis, kad apsaugotumėte savo interesus, kylančius iš sutarties, ir tuo pačiu ateityje išvengtumėte teisminių ginčų dėl skubotai priimtų sprendimų.

Nemokumas – dar ne bankrotas

JANĮ juridinio asmens nemokumą apibrėžia kaip negalėjimą laiku vykdyti turtines prievoles arba būseną kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įprasta manyti, kad nemokumas yra bankroto sinonimas, tačiau nemokumas savaime nereiškia, kad bus iš karto iškelta bankroto byla.

Vadovaujantis JANĮ, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas turi nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Tačiau praktikoje ši pareiga labai retai įvykdoma „nedelsiant“. Ir apskritai dažnesnė situacija, kai nemokumo bylą inicijuoja ne tokią pareigą turintys nemokių bendrovių vadovai, o bendrovės kreditoriai. Tuo tarpu jau finansiškai merdinčios bendrovės vadovai dėl įvairių priežasčių toliau tęsia veiklą, taip neretai iš esmės blogindami nemokios bendrovės padėtį ir galimai pažeisdami kreditorių teises.

Šioje vietoje verta pažymėti, kad objektyviai įvertinti, ar partneris susidūrė su laikinais sunkumais, ar visgi jau tapo negrįžtamai nemokiu, praktikoje yra gana sudėtinga. Tai reiškia, kad bet kokius ženklus dėl kitos sutarties šalies finansinių sunkumų reikia vertinti atsakingai ir apdairiai.

Dėl partnerio patiriamų sunkumų kilęs netinkamas sutarties vykdymas kenkia jūsų interesams ir iš esmės negaunate to, dėl ko sudarėte sutartį, patiriate nuostolių. Dėl to atsiranda natūralus poreikis sutartį nutraukti arba susitarti dėl jos pakeitimo.

Viskas paprasta tuomet, kai galima tiesiog užbaigti sutartinius santykius su galimai nemokiu partneriu. Pavyzdžiui, jeigu. sudaryta ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartis, o už visas jau pateiktas prekes atsiskaityta ir bendradarbiauti ateityje nebeketinama, ilgalaikė sutartis nutraukiama joje nustatyta tvarka.

Apsauga nuo nuostolių – papildomais susitarimais

Tačiau dažnai sutarties vykdymas dėl kitos šalies finansinių sunkumų sutrinka labiausiai netinkamu metu: tuomet, kai sutarties nutraukimas reikštų sustojusius projektus, kylančią riziką neįvykdyti kitų sutarčių ar patirti finansinių nuostolių. Todėl, kyla pagrįstas noras apsaugoti savo interesus ir nutraukiant sutartį susitarti dėl nuostolių atlyginimo arba sutarties nenutraukti, tik ją pakeisti ir susitarti dėl kitokios sutarties vykdymo tvarkos ar sudaryti papildomus susitarimus, kad būtų išvengta didesnių nuostolių.

Jei neturite užtikrintos informacijos, kad partneris jau yra nemokus, nėra draudžiama sudaryti papildomų susitarimų ir, pavyzdžiui, susitarti dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, dėl sutarties nutraukimo kompensuojant patirtus nuostolius, dėl darbų kainos sumažinimo pagal rangos sutartį ir t.t. Tačiau sudarydami tokius susitarimus, turite pagalvoti, kad tuo atveju, jei partneris iš tiesų jau yra nemokus, susitarimai gali nebūti iškalti ant akmens, t. y. ateityje jie gali būti pripažinti negaliojančiais.

Kaip įtvirtinta JANĮ ir išaiškinta teismų praktikoje, tokie sandoriai bendrovei iškėlus bankroto bylą pagal nemokumo administratoriaus ieškinį (actio Pauliana) gali būti pripažinti negaliojančiais, jei egzistuoja trys sąlygos: nemoki bendrovė papildomų susitarimų neprivalėjo sudaryti, šie ssusitarimai pažeidžia kitų kreditorių teises, o sandorio šalys buvo nesąžiningos.

Kreditorių interesus pažeidžiančiu sandoriu bus laikomas toks sutarties pakeitimas, dėl kurio  nemokios bendrovės finansinė būklė dar labiau pablogėja ir kreditorių galimybės atgauti įsiskolinimus dar labiau sumenksta. Kreditorių teisės pažeidžiamos ir tais atvejais, kai nemokus asmuo suteikia pirmenybę vienam iš kreditorių.

Papildomų susitarimų teisėtumo reikalavimai

Privalėjimu sudaryti papildomą susitarimą galima laikyti atvejį, kuomet nemokios bendrovės vadovas tokiu susitarimu sąžiningai siekia naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.ei yra pagrindo manyti, kad dėl susitarimo sudarymo finansinių sunkumų slegiamos bendrovės padėtis neblogės, kad toks susitarimas jai kaip tik leis pagerinti finansinę padėtį, pavyzdžiui, išvengiant nuostolių, veikiausiai tokį sandorį nemoki bendrovė turėjo pareigą sudaryti.

Sąžiningumą teismas vertins atsižvelgdamas į tai, ar atsižvelgiant į sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes galėjote ir turėjote žinoti, kad kita sandorio šalis yra nemoki. Praktikoje teismai pripažįsta, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams.

Pats savaime įsipareigojimų nesilaikymas neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius, todėl dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą. Jei pagrįsite, kad tikslingai nesiekėte iš nemokios bendrovės pasipelnyti ar patenkinti savo interesus anksčiau už kitus kreditorius, tikėtina, kad nebūsite laikomas nesąžiningu.

Jau vien ir ilgas bylinėjimosi procesas dėl sudarytų susitarimų gali sukelti daug nepatogumų. Kaip jau minėta, sandoris actio Paulianapagrindu negaliojančiu bus pripažintas tik tuomet, jei bus įrodytas visų trijų sąlygų egzistavimas. Tačiau galima teigti, kad abiem pusėms būtų naudingiau teismo sprendimo reikalaujančios situacijos išvengti.

Tinkamas pasiruošimas, informacijos apie sutartį netinkamai vykdančio partnerio finansinę padėtį rinkimas, susitarimo pasekmių ne tik jums, bet ir galimai nemokiai bendrovei vertinimas prieš susitarimo sudarymą leis išvengti ne tik sandorio panaikinimo, bet, tikėtina, ir ilgo teisminio proceso.