Pixabay.com nuotr.
Žodį „ekologiškas“ dabar mėgsta visi – nuo džipų gamintojų iki pomidorų augintojų. Ekologijos temoms vis labiau mirguliuojant žiniasklaidos antraštėse, siaučiant ekologiško gyvenimo būdo ir ekologiškų produktų vajui, sunku išvengti ginčų dėl šio termino vartojimo. Visgi būna atvejų, kai filologija susipina su teise ir susiklosto juokingos situacijos. Neatsitiktinai Konkurencijos taryba neseniai išnagrinėjo vieną pirmųjų bylų dėl reklamos apie ekologišką produkciją atitikimą Reklamos ir Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Konkurencijos prievaizdų akiratyje atsidūrė UAB „Plungės duonos kepiniai“ ekologiškos duonos „Trejos Girnos“ televizijoje skleista reklama.Mat buvo paskelbta žinia, kad „Visi duonos gamintojai tvirtina, jog jų produkcija – pati geriausia. Bet pažiūrėjus į jų sudėtį, to nepasakysi: visokie dažikliai, tirštikliai, konservantai. O štai kaip atrodo ekologiška Trejų Girnų duona. Gražu pažiūrėti. Tiesa? Bet dar skaniau valgyti. Ekologiška Trejų Girnų duona – nesumeluoto gerumo“.
Gavusi skundą, Konkurencijos taryba nagrinėjo, ar reklamoje vartotas teiginys „ekologiška duona“ atitinka tikrovę bei aiškinosi, ar reklamos skleidėjas turėjo pagrįstų įrodymų, kad skleidžia teisingą reklamą apie savo produktą.UAB „Plungės duonos gaminiai“ sprendimas buvo palankus, nes buvo nustatyta, kad reklamoje naudojamas teiginys apie Bendrovės gaminamą ekologišką produkciją yra teisingas.
Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad Bendrovės produkcija gaminama nenaudojant jokių maisto priedų, griežtai laikantis ekologiškai produkcijai keliamų reikalavimų ir bendrovė pateikė VšĮ „Ekoagros“ išduotą sertifikatą, kuris patvirtina, kad jame išvardinti gaminiai yra ekologiški. Taigi, tai iš esmės reiškia, kad galima savo produktus apibūdinti kaip „ekologiškus“, jei turimi šiam teiginiui pagrįsti įrodymai.
Ekologija ar natūralumas?
Ekologija ir natūralumas – ne tapatūs dalykai. Sunku atsakyti į klausimą – kas išvis yra ekologija? Todėl nenuostabu, kad nuspėti ekologiškumo mastą duonos kepale – ne mažiau sudėtinga.Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, jog Bendrovė atliko kitų duonos gamintojų gaminamos duonos etikečių tyrimą, o jo rezultatai parodė, kad visos tirtos duonos sudėtyje yra konservantų, tirštiklių, dažiklių. Taigi Bendrovė turėjo įrodymų dėl ekologiškos ir neekologiškos produkcijos skirtumų, kas padėjo įrodyti skleistų teiginių teisingumą. Konkrečiu atveju pagrindiniu ir neginčijamu įrodymu dėl ekologiškos prekės buvo, kaip minėta, VšĮ „Ekoagros“ sertifikatas, kad šis produktas yra ekologiškas.
Pastebėtina, kad sąvokos „ekologiškas“ ir „natūralus“, kalbant apie žemės ūkio ir maisto produktus, nereiškia to paties ir šios sąvokos nėra tapačios. Užrašai ant produktų pakuočių – „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“ – neparodo, ar produktas yra ekologiškas, ar ne.
Tai nėra svarbesnis argumentas nei kažkieno pasakojimas, kad „mano sode tai viskas be jokios chemijos“, kai sodas – už šimto metrų nuo miesto vandenvalos įrenginių. Tai nėra teisinis argumentas.
Sąvoka „ekologiškas“ yra įteisinta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose. Tai yra sertifikuoti vienos iš
ES sertifikavimo įstaigos/institucijos žemės ūkio ir maisto produktai, kurie turi būti auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Nekonkretumas – būdas išvengti klaidų
O kaipgi nesuklysti reklamuojant ekologišką prekę, nurodant tai, kaip privalumą ir kaip atskirti ar reklama nemeluoja? Padeda paprasčiausia logika.
Egzistuoja juk toks žanras, kaip lyginamoji reklama – kai lyginami konkretūs konkurentai, jų prekės ar paslaugos. Ir palyginimai turi būti adekvatūs. Aišku, kad negalima lyginti avies iškamšos su gyva avimi ir teigti, kad iškamša drausmingiau stovi, todėl ją lengviau kirpti. Tai būtų melagystė. Bet pats gyvų avių lyginimas arba iškamšų lyginimas tarpusavyje nebūtų apgaudinėjimas. Kaip ir iškamšų gamintojų lyginimas su avių augintojais. Tas pats ir su duona.
Minimą duonos reklamą Konkurencijos taryba nagrinėjo būtent lyginamosios reklamos aspektu, tačiau ir šiuo atveju pažeidimų neįžvelgė. Anot konkurencijos sargų, teiginys, kad „Visi duonos gamintojai, tvirtina, kad jų produkcija – pati geriausia“ yra per daug abstraktus, jog būtų galima teigti, kad juo tiesiogiai ar netiesiogiai yra įvardijamos viena ar kelios konkrečios įmonės. Be to, reklamos užsakovas neskatino rinktis savo produkcijos ir nesirinkti konkrečių kitų duonos gamintojų gaminių.
Konkrečiu Duonos reklamos atveju, Taryba konstatavo, kad Lietuvoje veikia didelis skaičius įmonių, gaminančių duonos gaminius, todėl manytina, jog vidutinis vartotojas net nežino visų rinkoje veikiančių duonos gamintojų. Tikrai taip, nes normaliam prekybos centro ar net turgaus pirkėjui to tikrai nereikia.
Taigi abstraktūs teiginiai, konkrečiai nelyginantys, nežeminantys ir neaukštinantys vieno konkretaus gamintojo ar paslaugų teikėjo dažniausiai nelaikomi Konkurencijos ar Reklamos įstatymų pažeidimu.
Galima teigti, kad šis nutarimas vienas pirmųjų nubrėžė gaires, kaip Konkurencijos taryba tikėtina gali ir ateityje vertinti ekologiškų produktų reklamas.
Autorė Inga Karulaitytė-Kvainauskienė yra „Ecovis ProventusLaw“ advokatė.
