Veros Gorbačevos nuotr. (VG Kids and Family Photography)
Lietuvos sporto universiteto (LSU) habilituotas mokslų daktaras profesorius Albertas Skurvydas – tikra feisbuko žvaigždė. Jo patarimų noriai klauso treneriai ir profesionalūs sportininkai, o judesio ir geros savijautos mylėtojai tiesiog plūste plūsta į paskaitas. Dalinamės profesoriaus mintimis apie tai, koks turi būti šiuolaikinis vaikų darželis, kad jo auklėtiniai užaugę irgi taptų žvaigždėmis.
Kaip teigiama LSU Baltosios knygos pagrindu parengtuose prof. A. Skurvydo patarimuose, labai svarbu nuo pat vaikų darželio laikų lavinti vaikų kognityvinę kontrolę (angl. executive function). Tai rekomenduojama daryti kuo anksčiau, galima jau su 4–5 metų vaikais, taikant brandžius vaidmenų žaidimus, kurie nuolat pamažu sunkinami.
Nustatyta, kad tie 4–5 metų vaikai, kurie turi gerai veikiančią kognityvinę kontrolę, per gyvenimą užsidirba apie 3–10 kartų daugiau nei tie, kurie ją turi blogą ir netreniruoja nuo darželio laikų. Kuo sunkesnės kognityvinės kontrolės užduotys, tuo labiau jos koreliuoja su akademiniais pasiekimais. Pagal kognityvinę kontrolę, ypač savidiscipliną, galima kur kas geriau prognozuoti tam tikrus mokymosi pasiekimus negu pagal intelekto koeficientą (IQ).
„Jei Jūsų 4–5 metų vaikas geba per dieną ar kelias dienas daug dirbti, kad po to gautų didelį atpildą, jis turi labai gerą kognityvinę kontrolę. Jei Jūsų vaikas nesugeba išlaukti atpildo, tada sudarykite sąlygas, kad jis galėtų treniruotis savąjį savęs valdymo mechanizmą“, – pataria profesorius.
Ypač gerai kognityvinę kontrolė treniruojama vaikams atliekant įvairius judesių valdymo pratimus kintančiose situacijose. Judesių valdymo „karalius“ vaikams yra įvairūs įdomūs žaidimai, kurių metu reikėtų treniruoti ir raumenis, ir smegenis. O žaidimo esmė – netikėtas didelis atpildas. Svarbiausia, pasak profesoriaus, kad tėvai negailėtų vaikams atpildo!
Tyrėjai teigia, kad kuo anksčiau pradedama lavinti vaikų kognityvinė kontrolė, tuo mažiau vėlesniuose gyvenimo etapuose reikės lėšų brangiam specialiajam ugdymui, nevaldomo asocialaus elgesio problemoms ir įvairiems diagnozuotiems sutrikimams (elgesio, dėmesio dėl hiperaktyvumo (ADHD) gydyti.
Tyrimai rodo, kad kognityviniai gebėjimai, ypač slopinimo kontrolė (angl. inhibitory control) ir kognityvinis lankstumas (angl. cognitive flexibility), yra susiję su vaikų svorio reguliavimu. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad pagal mažų vaikų slopinimo kontrolę galima prognozuoti jų kūno masės indeksą (KMI) vyresniame amžiuje.
Kadangi kognityvinė kontrolė yra savireguliacijos ir disciplinuoto elgesio ašis, šios funkcijos ugdymas nuo mažens gali padėti vaikui išlaikyti sveiką kūno svorį ir išvengti antsvorio. Netgi 3-ejų metų vaikai, dažnai atlikdami užduotis su vis sunkėjančiomis taisyklėmis, gali pagerinti savo nereikalingų pagundų slopinimo kontrolę.
Mokslininkai nustatė, kad geriausiai vaikų kognityvinė kontrolė treniruojama tada, kai jie patys žaidžia be nurodymų iš viršaus.
